„Vyras gavo žinutę – ne į el. paštą, o tiesiog paprastą žinutę. Jis niekur nevažiavo, net automobilio neturi“, – rašoma viename iš „Facebook“ paskelbtų įrašų.
Kaip atskirti apgaulę nuo tikro pranešimo
Portalas Lrytas pasidomėjo, kaip atpažinti, ar tai tikrai teisėsaugos siunčiamas pranešimas, ar vis tik sukčių bandymas išvilioti pinigus.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad nors konkrečios sukčiavimo formos nuolat keičiasi, dažniausiai pasitelkiami kanalai išlieka tie patys: SMS žinutės, el. laiškai ir telefoniniai skambučiai.
„Itin svarbu neprarasti budrumo ir labai atsakingai vertinti gautą informaciją. Jokiu būdu negalima spausti siunčiamų nuorodų – dažniausiai jos nukreipia į netikras svetaines, kuriose, suvedus asmens duomenis ar prisijungimus prie banko, iš gyventojų sąskaitų pavagiami pinigai“, – perspėja jis.
Ką daryti gavus įtartiną žinutę
Policija ragina nelikti abejingiems ir apie tokius atvejus pranešti – tai padeda greičiau identifikuoti apgaulės atvejus bei užkirsti kelią jų plitimui.
R.Matonis primena: gavus įtartiną žinutę, reikėtų ją nedelsiant ištrinti, o apie incidentą pranešti policijos elektroninių paslaugų portale ePolicija.
Apgavysčių mastas Lietuvoje išties gana didelis – vien per šiuos metus gyventojai dėl įvairių sukčiavimo formų jau neteko beveik dviejų dešimčių milijonų eurų. Tiesa, kokia šios sumos dalis yra susijusi būtent su melagingomis žinutėmis apie greičio viršijimą – pasakyti sunku.
„Kiek nuostolių patirta konkrečiai dėl netikrų pranešimų apie policijos neva paskirtas baudas, įvardyti negalime. Tačiau bendri sukčiavimo nuostoliai šiemet jau viršija 17 mln. eurų“, – pažymi R.Matonis.
Kaip atrodo tikras pranešimas apie baudas
Tais atvejais, kai iš tiesų yra skirta bauda, vairuotojai, anot pašnekovo, apie padarytą pažeidimą informuojami oficialiai – el. paštu, o apmokėjimą reikėtų atlikti prisijungus prie savo el. bankininkystės.
Visgi net ir šiuo atveju būtina išlikti atidiems – geriausia prie banko ar institucijų prisijungti savarankiškai, per oficialias svetaines.
„Net el. paštu atsiųsti laiškai gali būti suklastoti, todėl nereikėtų spausti jokios atsiųstos nuorodos, kurioje raginama susimokėti už padarytą pažeidimą“, – pabrėžia R.Matonis.
Patarimas: visada tikrinkite siuntėją ir turinį
Geriausias būdas apsisaugoti – nepasitikėti žinutėmis ar laiškais, kurie ragina kuo greičiau imtis veiksmų, primygtinai reikalauja sumokėti ar suvesti jautrią informaciją.
Kilus abejonėms rekomenduojama susisiekti su policija arba Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru.