Kaip pasakojo internete šia istorija pasidalijęs Giedrius Kalinauskas, netrukus perskambinus minėtu numeriu atsiliepė lietuvė moteris, kuri metė ragelį aiškindama, kad ne ten pataikyta.
Tokie atvejai – nepavieniai: jums nieko neįtariant sukčiai kitiems gyventojams apgauti gali naudoti jūsų telefono numerį. Tai – vadinamasis „spoofingas“ arba telefono numerio klastojimas.
Niekada neprašo sumokėti čia ir dabar
ESO atstovai portalui Lrytas patvirtino – pastaruoju metu fiksavo atvejų, kai gyventojus bandyta apgauti prisidengiant skaitiklių diegimu, patikra ar kitomis ESO teikiamomis paslaugomis.
„Klientams primename, kad ESO išmanieji skaitikliai diegiami nemokamai, o susidūrus su sukčiais raginame apie tokius atvejus nedelsiant pranešti policijai. Paprastai gyventojai informuoja ir mus, esame už tai dėkingi“, – portalui Lrytas komentavo ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Sulaukus įtartino skambučio ar į namus bandant patekti nepažįstamiems asmenims, prisistatantiems ESO darbuotojais, svarbu žinoti, kad apie planuojamus darbus ESO klientus informuoja iš anksto: siunčia laiškus, SMS žinutes, taip pat skelbia pranešimus savitarnoje.
Be to, ESO darbuotojai visada vilki specialią aprangą ir turi pažymėjimus, patvirtinančius jų tapatybę. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ESO inžinieriai niekada neprašo susimokėti už išmaniojo skaitiklio diegimą, tuo labiau niekada neprašo atsiskaityti čia ir dabar.
Anot R.Juodkienės, su skaitiklių diegimu susijusios paslaugos atliekamos nemokamai, todėl prašymai susimokėti už šias paslaugas signalizuoja, kad galėjote tapti sukčių taikiniu.
Tokiu atveju verčiau paskambinkite į ESO klientų aptarnavimo liniją numeriu +370 660 01852 ir pasitikslinkite, ar tikrai jums priklausančiose patalpose planuojamas skaitiklio keitimas ar vykdomi kitokie darbai. Informaciją apie prietaiso keitimą, jeigu jis turi būti montuojamas viduje, galima pasitikrinti ir prisijungus prie ESO savitarnos, kur būna nurodyti suplanuoti skaitiklių keitimo darbai.
Turėkite omenyje ir tai, kad ESO inžinieriai neatlieka vidaus tinklo remonto darbų, netikrina namų elektros tinklo: jie gali pakeisti skaitiklį, esant reikalui, nurašyti jo rodmenis.
Sukčiavimui gali naudoti jūsų numerį
Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas, paaiškino, kad minėtas atvejis – vadinamasis „spoofingas“ arba telefono numerio klastojimas.
Tai – nusikalstama veikla, kai pasinaudojus specialia įranga nurodomas visiškai kitas skambinančiojo telefono numeris. Tai gali būti valstybinės institucijos ar žinomo žmogaus numeris, kurį matote savo telefono ekrane, nors iš tiesų skambina ar žinutę rašo nuotolinis nusikaltėlis.
„Dažniausiai sukčiavimui pasitelkiama atsitiktinė lietuviškų telefonų numerių seka. Tokio numerio klastojimo metu tarp neva skambintojų patenka realių klientų numerių. Supratę, jog skambina būtent nusikaltėliai, žmonės, tapę sukčiavimo aukomis, atskambina ir piktinasi.
Dėl to nieko dėtas žmogus išties gali sulaukti pasipiktinusių skambučių, neturėdamas supratimo, jog būtent jų numeris švietė kito žmogaus telefono ekrane jį suklastojus“, – portalui Lrytas komentavo J.Špakauskas.
Nuotoliniai sukčiai dažnai naudojasi suklastotais lietuviškais telefono numeriais. Tokiu būdu žmonės gali sulaukti nusikaltėlių skambučio net iš artimųjų telefono numerių, o patys numerių savininkai nė nesužinoti, kad būtent jų telefono numeris buvo panaudotas sukčiavimui.
Dažniausiai tokios sukčiavimo schemos įgyvendinamos ne Lietuvoje, o kitose šalyse pasitelkiant specialią programinę įrangą. „Bitė Lietuva“ nuo praėjusių metų naudoja sistemą, kuri leidžia patikrinti, ar skambinantis žmogus iš tikrųjų yra ten, kur sistema fiksuoja jo realią buvimo vietą. Jei skambutis vyksta iš užsienio, o žmogus yra Lietuvoje, sistema automatiškai atpažįsta, kad tai yra nuotolinio sukčiavimo ataka, ir tokį skambutį blokuoja.
Šis operatorius testuoja ir kitą dirbtiniu intelektu (DI) paremtą sistemą, kurį turėtų leisti apsaugoti mūsų klientus nuo tokio sukčiavimo jau nebe tik skambučiais, bet ir SMS žinutėmis. Pavyzdžiui, DI sistema skenuos jo tinkle siunčiamas ir gaunamas nuorodas žinutėse ir jas tikrins Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenų bazėje. Jei siunčiama nuoroda yra patekusi į NKSC „juodąjį sąrašą“, tokia nuoroda nebūtų siunčiama arba klientas būtų atskirai informuojamas apie gresiančias rizikas.
„Svarbu nepamiršti, jog tol, kol sistemos neveiks tobulai, o ta diena gali ateiti dar negreitai, geriausiu ginklu yra mūsų kritinis mąstymas“, – ragina J.Špakauskas.
Keičiasi duomenimis
Spalį Lietuvoje pradėjo veikti nauja kovos su nuotoliniais sukčiais sistema. Ji leidžia Lietuvos ryšio operatoriams tarpusavyje keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti apgaulingus skambučius iš suklastotų telefono numerių tarp skirtingų ryšio operatorių. Tokiu būdu siekiama apsaugoti žmones nuo bandymų išvilioti jų pinigus ar duomenis.
Tad nuo spalio 1 d. Lietuvoje „Bitė“ ir „Telia“ pradėjo dalintis duomenimis, kad galėtų efektyviau blokuoti nuotolinių sukčių skambučius, net kai šie naudoja suklastotus numerius iš kitų tinklų. Vėliau prie jų prisijungė „Tele2“.