„Mangai yra mano mėgstamiausias vaisius. Pastebėjau, kad perkant mangus iš standartinių maisto prekių parduotuvių negali tikėtis geros kokybės. Tad mangus perku iš specializuotų vaisių parduotuvių.
Jei gerai sunokęs, tai tikrai nėra gaila sumokėti daugiau. Praeityje mokėjau ir po 6 eurus už mangą, ir po 9. Bet šįkart pamačiau, kad sunokęs mangas kainuoja beveik 12 eurų“, – nuostabos neslėpė ji.
Kaip matyti užfiksuotoje nuotraukoje, didelis mangas, skraidintas iš Peru, Kauno „Akropolio“ parduotuvėje „Pitaya“ kainuoja 11,89 Eur. Gyventoja nevyniojo žodžių į vatą – esą atrodo, kad jau peržengtos sveiko proto ribos.
„Tenka ieškoti alternatyvos, nes nesuprantu, kodėl tokia kaina“, – atvirai kalbėjo moteris.
Kiek mangai kainuoja kitur?
Pasižvalgius, kokiomis kainomis mangus parduoda kiti prekybininkai, gali pamatyti įvairių sumų, tačiau moters įvardyto skaičiaus nepavyko aptikti niekur.
Štai internetinėje maisto prekių parduotuvėje „Barbora“ didžiojo mango kaina – 2,69 Eur. Pastarasis taip pat, kaip teigiama, importuotas iš Peru.
Tuo metu „LastMile“ parduoda kelių rūšių mangus. Pigesnis – I kl. mangas „Palmer“ – kainuoja 4,99 Eur. Pastarasis užaugintas Brazilijoje. Brangesnio – II kl. mango „Osteen“ – kaina siekia 9,99 Eur. Kaip nurodoma, šios rūšies mangas užaugintas Meksikoje.
„Rimi“ internetinėje parduotuvėje nurodoma, kad iš Brazilijos importuoto didžiojo mango kaina siekia 1,99 Eur.
O štai specializuotoje vaisių parduotuvėje „Mangų mangas“ Ispanijoje užaugintas mangas „Ataulfo“ (nuo 180 g) kainuoja 3,5 Eur. Didesnis, taip pat iš Ispanijos importuotas mangas „Keitt“ (nuo 500 g) kainuoja 4,5 Eur.
Situaciją pakomentavo ir prekybininkai
„Pitaya“ parduotuvės atstovai portalui Lrytas paaiškino, kas nulemia tokią mangų kainą minimoje parduotuvėje.
„Tikri mangai yra brangūs, nes jie skraidinami iš Peru lėktuvu. Jie yra skirtingų dydžių – nuo to priklauso ir kaina. Dar visai neseniai turėjome mangus už 9 eurus – mažesnius, šiuo metu jie kiek brangesni, nes ir didesni. Logiška, kad kuo didesnis, tuo brangesnis, argi ne?“ – buvo rašoma atsiųstame komentare.
Atkreipiamas dėmesys į kitą niuansą – kaip teigiama, skraidintų mangų vienoje dėžėje buna nuo 7 iki 14 vienetų, tačiau dėžės svoris bet kuriuo atveju yra 6 kg.
„Pasitaiko atvejų, kai prekybininkai gudrauja ir prekiauja vien mažais mangais pristatydami juos kaip „didelius“, nors jų svoris 0,4 kg (palyginimui, prekybcentrių mangai sveria apie 0,2–0,3 kg, tad prie šių natūraliai atrodo didesni).
Tuo metu mes stengiamės, kad mūsų prekystalius puoštų tik tikrieji, kurių būna po 7–9 dėžėje. Tad ir kaina iškart atitinkama – žymiai didesnė“, – aiškino parduotuvės atstovai.
Pasak jų, tokius mangus nelengva gauti ir iš tiekėjų, nes žmonės patys sukuria paklausą.
„Dažnas pirkėjas nori tik pačių didžiausių, gražiausių, išskirtinių mangų – tai lemia, kad jų rinkos kaina (kartais) ir dvigubai didesnė nei mažųjų“, – pridurta komentare.
Parduotuvės atstovai taip pat pasakojo turintys alternatyvą ir už mažesnę kainą.
„Net ir didžiuosiuose prekybos centruose rugsėjo-spalio mėnesiais galima rasti ispaniškų mangų. Tuo metu Ispanijoj yra mangų sezonas ir jų skonis nenusileidžia taip pamėgtiem skraidintiem.
Mes taip pat jau eilę metų prekiaujame ispaniškais mangais jų sezono metu. O ir jų kaina daugeliui priimtinesnė – svyruoja nuo 3 iki 5 eurų, priklausomai nuo dydžio“, – kainas įvardijo verslininkai.
Jų teigimu, skraidinti vaisiai – ne tik mangai – visuomet buvo ir bus brangesni dėl didelių logistikos kaštų. O tai esą ir nulemia kainos skirtumą.
Ekonomistas: standartinis Lietuvos gyventojas to sau leisti negali
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvoje mangai įprastai nekainuoja kosminių kainų. Nebent ūkis, iš kurio mangai vežami, yra ekologiškas ir vaisiai ten auginami itin natūraliomis sąlygomis.
„Jei specializuotoje vaisių parduotuvėje kažkas pamatė mangą už tikrai neadekvačią kainą, aš tikrai nemanau, kad reikėtų skubėti pirkti. Atitinkamai ir tas mangas iš Peru kainuos nebe 12 Eur, o adekvatesnę kainą arba jo apskritai neveš“, – svarstė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar Lietuvos gyventojų pajamų lygis galėtų pakelti tokius pirkinius, ekonomistas pasidalijo iškalbinga statistika.
„Pasižiūrėjus į Lietuvos žmonių portretą, kaip atskleidžia Valstybės duomenų agentūros apklausa, 8 proc. šalies gyventojų turi arba leisti santaupas, arba skolintis tam, kad galėtų išgyventi. 32 proc. išleidžia viską, ką turi.
Ar standartinis Lietuvos gyventojas gali sau leisti tokius pirkinius? Žinoma, kad ne. Čia yra tik elitui, kuris, galbūt nori pasipuikuoti, kokius brangius mangus jis valgo“, – sakė A.Bartkus.