Ž. Maurico įspėjimas dėl kitų metų: „Galime tapti savo sėkmės įkaitais ar netgi aukomis“

Lietuva šiuo metu turi kuo pasigirti – mūsų ekonomika tapo tokio paties dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus. Ž.Maurico teigimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais siekė 83,5 mlrd. Eur, Latvijos – 41,5 mlrd. Eur, Estijos – 42 mlrd. Eur.

Maža to, Vilnius tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir pirmasis viršijo ES vidurkį pagal Baltijos sostinių BVP vienam gyventojui.

„Vilniaus regionas ekonomiškai yra beveik tokio pat dydžio kaip visa Latvija. Tai didžiulis pasiekimas, nes prieš 10 metų atotrūkis siekė beveik 10 proc.“, – pasidžiaugdamas pasiektais rezultatais pranešimą „Lietuvos verslo forume“ praėjusią savaitę pradėjo Ž.Mauricas.

Jis tęsė, jog nuo Latvijos ir Estijos išskyrėme tuo, kad augo visi pagrindiniai mūsų sektoriai: pramonė, žemės ūkis, statybos. Prie spartaus augimo prisidėjo ir Lietuvoje didėjantis gyventojų skaičius.

„Iš nykstančios ir migruojančios Lietuvos mes tapome imigrantų magnetu. Galbūt nesitikėjome tokio didelio pokyčio, bet matome, kad užimtųjų skaičius pas mus augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje“, – pažymėjo ekspertas.

Tačiau pakili nuotaika gali ilgai netrukti. Ekonomistas įspėjo, kad galime tapti savo pačių sėkmės „įkaitais ar netgi aukomis“.

„Pasigirdo naratyvas, kad jei peršokome kliūtį – tą patį padarysime antrą ir trečią kartą. Jei Lietuvos verslas išsisuko du kartus – gal tai padarys ir vėl? Gal gyventojai taip pat atvers pinigines? <...> 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimą skatins rekordinės investicijos į krašto apsaugą – 4,8 mlrd. Eur. Gausime ir 3,7 mlrd. Eur siekiančią ES paramą, kuri kitąmet bus net daugiau nei milijardu didesnė nei šiemet. Taip pat bus ir II pensijų pakopos pinigų įliejimas. Gyventojai sukaupę yra beveik 10 mlrd.

Klausimas vienas – kiek žmonių išleis pinigus? Manau, kad tai bus ne milijonai, o milijardai ir tai bus ne vienas, ne du, o gal ne trys milijardai“, – svarstė Ž.Mauricas iškėlęs klausimą, ar dabar tinkamas metas pinigus įdėti į ekonomiką.

Žvelgiant iš ekonominės pusės, anot Ž.Maurico, Lietuvai netrūksta pinigų, nes jų kiekis mūsų šalyje auga žymiai sparčiau nei ES vidurkis. Šiuo aspektu mes vėl lenkiame latvius, estus.

„Augimas siekia beveik 10 proc. Tai jeigu jūsų įmonėje ar asmeninėje kišenėje pinigai neauga arba auga lėčiau, nesijaudinkite, jie niekur neprapuolė, jie kažkam kitam atiteko“, – nestokojo humuro pranešėjas.

Šiuo metu Lietuva turi bene aukščiausią vartotojų pasitikėjimą ES, taigi, lietuvių požiūris į asmeninius finansus ir valstybės ekonomiką – išskirtinai pozityvus. 

„Ar reikia vartotojus skatinti vartoti? Kaip nutrūkę nuo grandinės žmonės veržiasi į tuos prekybos centrus. Prekybininkai kelia kainas, nors tam jau net nėra priežasties: nukrito energetinių išteklių, pasaulinių žaliavų kainos. Tiesiog pakelia, nes jau nebegali atsiginti – vis tiek visi eina. Jeigu neina fiziškai, perka nuotoliniu būdu“, – su ironijos gaidelė kalbėjo ekonomistas.

Lietuvoje būsto rinka šiuo metu taip pat pakilime. Žmonės, anot ekonomisto, perka praktiškai bet ką, kas tik statoma, o nekilnojamojo turto (NT) kainos – auga kone dviženkliu greičiu.

„Irgi šluojame viską, iš brėžinių, žmonės jau, galbūt, pirks ir dirbtinio intelekto sugeneruotus projektus, kur pardavinėjamas koks nors svajonių būstas. Niekaip nesuprasdavau, ką reiškia „mažiau yra daugiau“. Bet dabar supratau, kad už mažiau kvadratinių metrų sumoki daugiau“, – dabartinę padėtį rinkoje su šypsena apibūdino ekonomistas.

Vis tik tai galiausiai lems didesnį infliacijos šuolį ir, pask ekonomisto, toliau suksimės sparčiai augančių atlyginimų ir infliacijos spiralėje. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje ilgą laiką darbo užmokestis buvo per mažas. Pagal darbo užmokesčio ir BVP santykį mes buvome gerokai atsilikę nuo ES vidurkio, o dabar esame virš jo ir toliau kylame.

„O tai reiškia, kad vis didesnė BVP pyrago dalis atitenka darbuotojams. Tai gerai darbuotojams, bet darbuotojai Lietuvoje tikrai nėra pigūs“, – pridūrė ekonomistas.

Esminis momentas, pasak jo, yra tai, kad pinigų įliejimas į ekonomiką padidins turto nelygybę.

„Dažnai kalbame apie pajamų nelygybę dėl mažų pensijų ir pan. <...> Bet kalbant apie turto nelygybę – ji pas mus labai maža, t. y. bene mažiausia ES“, – teigė Ž.Mauricas. 

Jis įsitikinęs, kad tie, kurie norės atsiimti savo pinigus iš II pensijų pakopos, išloš daugiausia jei įdarbins savo pinigus.

Jis pateikė ir grafiką, kuriame matyti, kiek šiandien turėtume pinigų jei prieš 10 metų būtume investavę 1000 Eur į pasaulinį akcijų indeksą, NT ir tiesiog pasidėję „į kojinę“. Skaičiai rodo, kad investavus į akcijas turėtume apie 3200 Eur, į būstą Lietuvoje – 2200 Eur ir niekur neinvestavus turėtume tą pačią sumą.

„Jeigu didžioji dalis žmonių atsiims pinigus iš II pensijų pakopos ir neinvestuos, laikys juos kojinėje, atitinkamai, mes turėsime didėjančią turto nelygybę“, – įspėjo ekonomistas.