Banko vertinimu, išaugęs į banką grįžtančių smulkiausių monetų srautas rodo, kad apvalinimas veikia – mažėja 1 ir 2 monetų poreikis atsiskaitymams.
„Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Dalis šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.
Lietuvos banko duomenimis, prieš apvalinimą į banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.
ELTA primena, kad šių metų gegužę įsigaliojo įstatymų pakeitimai, numatantys, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5.
Tuo metu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, pradėta apvalinti į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Apvalinimas netaikomas atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).