Iš jų bene du trečdaliai lietuvių tokius bandymus identifikuoja iš karto, o dar ketvirtadaliui prireikia šiek tiek daugiau laiko.
Apklausos duomenimis, 7 proc. respondentų pripažino nesugebantys atpažinti galimų finansinio sukčiavimo atvejų, o 4 proc. teigė su jais nesusidūrę.
„Papildomus iššūkius atpažįstant galimą sukčiavimą kur kas dažniau minėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys respondentai: net ketvirtadalis jų pripažino, kad sukčiavimą atpažinti tampa vis sunkiau.
Tarp apklaustųjų su viduriniu ar aukštuoju išsilavinimu tokių dalis neviršijo 6,2 proc.
Dvigubai didesnis procentas apklaustųjų, kuriems sunku atpažinti sukčiavimą, fiksuotas ir tarp kaimo vietovėse gyvenančių respondentų (9,3 proc.), lyginant su gyvenančiais didmiesčiuose (4,6 proc.)“, – pranešime cituojamas „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Taip pat apklausos metu paaiškėjo, kad 18–25 m. amžiaus Lietuvos gyventojai dvigubai dažniau pastebi, jog sukčiavimą atpažinti tampa jis sunkiau – taip nurodė 12,5 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų.
Tuo metu taip teigiančių tarp vyriausiųjų (daugiau nei 56 m.) apklausos dalyvių buvo 5,5 proc.
„Tai greičiausiai rodo, kad jauni, technologiškai labiau išprusę apklausos dalyviai kur kas aiškiau suvokia faktą, jog sukčių taikomi metodai nuolat keičiasi, o tai reiškia, kad naujus, dar nematytus būdus sukčiauti iš karto atpažinti gali būti kur kas sudėtingiau“, – pažymi P. Gotautas.