Nesisklaidant nerimui dėl audringos geopolitinės situacijos lietuviai žada šiek tiek pataupyti ir per didžiąsias metų šventes. Be to, padaugėjo žmonių, kurie Naujuosius metus linkę švęsti namuose.

Vidutinė suma, kurią 2025 metų pabaigoje apklausti gyventojai ketino išleisti dovanoms per Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo šventes, yra 167 eurai. Prieš metus šių išlaidų vidurkis buvo vidutiniškai 8 eurais didesnis. Labiausiai pataupyti šįkart linkę 65-erių ir vyresni žmonės, pernai dovanoms jie planavo skirti 155 eurus, o šiemet – tik 110. Tai rodo lapkričio 11–29 dienomis atlikta tradicinė kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Vis dėlto vidutinė suaugusio šalies gyventojo numatoma išleisti suma švenčių dovanoms per pastaruosius dvejus metus lieka didžiausia nuo pat 1999-ųjų, kai buvo pradėtas matuoti šis rodiklis. Tada vienas gyventojas dovanoms ketino skirti vos po 40 eurų.

Pataupys ir turtingesni

[[ge:lrytas:lrytas:40631212]]

Daugiau nei 200 eurų šventinėms dovanoms žadėjo išleisti maždaug šeštadalis apklaustų suaugusių šalies gyventojų (3 proc. mažiau negu prieš metus). Tai dažniau 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias šeimos pajamas per mėnesį (per 2000 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai.

500 eurų ir daugiau dovanoms planavo atseikėti tik maždaug vienas iš dvidešimties gyventojų, o tarp tų, kurių šeimos pajamos per mėnesį viršija 2000 eurų, tokią sumą numatę skirti maždaug kas dešimtas.

[[ge:lrytas:lrytas:40576045]][[ge:lrytas:lrytas:40628883]][[ge:lrytas:lrytas:40569846]][[ge:lrytas:lrytas:40683778]]

Didžiausia dalis apklaustųjų (28 proc.) šventinėms dovanoms ketino išleisti nuo 101 iki 200 eurų. Tai daugiau jaunesni nei 50 metų žmonės, respondentai, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, gaunantys vidutines ar didžiausias šeimos pajamas, dirbantieji.

Kas ketvirtas respondentas dovanoms planavo skirti nuo 50 iki 100 eurų. Tai kiek dažniau moterys, vyresni nei 65 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, gaunantys mažiausias šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai (keturi iš dešimties).

19 proc. apklaustųjų buvo nusiteikę dovanoms išleisti mažiau nei 50 eurų arba išvis jų nepirkti. Per pastaruosius metus tokių asmenų padaugėjo 5 procentais.

Tarp jų dominuoja žmonės, gaunantys mažiausias (iki 1200 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, besimokantis jaunimas, bedarbiai, namų šeimininkės, vieniši respondentai.

Galėjo lemti nerimas

Ankstesnių tyrimų rezultatų analizė rodo, kad nuo 2015-ųjų (po 2009–2010 metų ekonominės krizės ir po to kelerius metus trukusio sąstingio) tiek šeimų pajamos, tiek pajamos vienam šeimos nariui stabiliai auga kasmet ir 2025-ieji nebuvo išimtis.

Nuo 2015 iki 2021 metų kasmet didėjo ir gyventojų planuojamos išlaidos Kalėdų bei Naujųjų metų dovanoms. Tačiau 2022 metų pabaigoje apklaustųjų nurodyti ketinimai išlaidauti per šventes buvo kiek sumažėję, nors tiek namų ūkių, tiek vidutinės pajamos vienam šeimos nariui ir toliau didėjo.

Tada tokiam stabtelėjimui įtakos galėjo turėti ženklus produktų ir paslaugų kainų augimas 2022 metais, kai Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų tarp ES šalių, taip pat bendras nerimas dėl ateities prasidėjus karui Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:40691666]]

Nors bendros žmonių pajamos šiemet augo panašiais tempais kaip ir per pastaruosius kelerius metus, dalis jų vis dėlto nutarė pataupyti. Tokį atsargesnį elgesį irgi galėjo lemti nestabili bendra aplinka tiek šalies viduje, tiek pasaulyje, tai rodo ir išaugęs gyventojų nepasitenkinimas situacija šalyje.

Pažymėtina, kad tiek 2022 m., tiek šiais 2025 m. planuojamų išlaidų dovanoms dalis nuo vidutinių pajamų vienam šeimos nariui buvo mažiausia nuo 2013 metų (šis santykis šiuo metu yra 19 procentų).

Didžiausios gyventojų pajamos, kaip ir anksčiau, išlieka penkiuose šalies didmiesčiuose: vidutinės vieno namų ūkio pajamos per mėnesį 2025 metų pabaigoje čia buvo apie 2300 eurų, o pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį – 1025 eurai, rajonų centruose ir mažesniuose miestuose atitinkamai – 1830 ir 870 eurų, o kaimo vietovėse – 1715 ir 740 eurų.

Padaugėjo namisėdų

Dauguma (33 proc.) lapkričio mėnesį apklaustų gyventojų nurodė, kad Naujuosius metus ketina sutikti savo namuose vieni arba tik su savo šeima. Tai 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Savo namuose sutikti 2026-uosius dažniau ketino moterys (50 proc.) nei vyrai (41 proc.), vyresni nei 65 metų gyventojai (72 proc.), našliai ar našlės (75 proc.). Maždaug trys iš dešimties apklaustųjų planavo Naujuosius metus švęsti kartu su giminėmis ar draugais.

Šįmet 4 proc. gyventojų metų sandūrą ketino švęsti miestų gatvėse ar aikštėse (prieš metus tokių buvo 2 proc.), 3 proc. – užsakyti šventinę vakarienę restorane ar kavinėje, o 2 proc. apklausos dalyvių jau trečius metus iš eilės planavo šventėms išvykti į užsienį. Tarp pastarųjų dominavo labiau pasiturintys 18–49 metų žmonės.

Trys iš dešimties respondentų lapkritį dar nebuvo apsisprendę, kaip sutiks Naujuosius metus.

Taupymo nuotaikos prieš šventes: kiek lietuviai planuoja išleisti dovanoms Pataupys ir turtingesni