Europos Centrinis Bankas žengia į naują pinigų istorijos etapą – rengiama skaitmeninio euro sistema, kuri, sako, bus didžiausias pokytis Europos mokėjimų rinkoje per pastaruosius du dešimtmečius.

Ši nauja elektroninė pinigų forma, egzistuosianti šalia grynųjų pinigų ir kitų atsiskaitymo būdų, turėtų suteikti Europai daugiau finansinio savarankiškumo, užtikrinti atsparumą geopolitinėms įtampoms ir pasiūlyti vartotojams papildomą, nemokamą atsiskaitymo priemonę net be interneto ryšio. Tačiau Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė įspėja – ši priemonė gali sukelti iššūkių.

Išsamiai apie vieną didžiausių Lietuvos inovacijų – skaitmeninio euro įvedimą ir apie tai, kas yra skaitmeninis euras ir kaip veiks ši priemonė, jau rašėme. Paskaityti galite čia: Laukia viena didžiausių inovacijų: atsirastų dar vienas atsiskaitymo būdas.

Ko laukti verslui?

[[ge:lrytas:lrytas:40541282]]

Vis garsiau kalbama, kad prekybininkams skaitmeninis euras taps tokia pat privaloma atsiskaitymo priemone kaip grynieji pinigai – išskyrus smulkųjį verslą, kuris šiandien nepriima kortelių, – o gautos skaitmeninės lėšos automatiškai keliaus į įprastą banko sąskaitą, už jų priėmimą taikant reguliuojamas komisinių lubas.

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius sako, kad kaip prekybininkai dabar pasirengę priimti grynus pinigus, taip turės būti pasirengę priimti ir skaitmeninį eurą.

[[ge:lrytas:lrytas:40303292]][[ge:lrytas:lrytas:40098241]][[ge:lrytas:lrytas:39909001]]

„Yra numatomos tik tam tikros išimtys smulkiajam verslui, kuris šiuo metu nepriima skaitmeninių atsiskaitymų, – jiems nebus prievolės priimti ir skaitmeninį eurą.

Kalbant apie galimybes verslui atsiskaityti skaitmeniniu euru, galiu pasakyti, kad kol kas tokia galimybė jiems nenumatoma. Bet verslas turės jį priimti.

Tą skaitmeninį eurą, kurį jie gaus, pinigai iškart bus pervedami į įprastą banko sąskaitą ir bus galima jais iš karto pasinaudoti. To priežastis yra ta, kad nebūtų daug skaitmeninio euro, kuris pakeistų įprastus indėlius ir nekeltų didesnės rizikos finansų įstaigoms“, – sako ekspertas.

Tai, pasak jo, atliepia tą modelį, kai įmonės surenka grynus pinigus ir po to juos reguliariai įneša į savo banko sąskaitas. Tai čia, anot jo, bus tas pats modelis.

„Taip pat bus taikomas ir įkainis už šias paslaugas, o mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie padės priimti skaitmeninius eurus į sąskaitą, ims komisinį atlyginimą iš įmonių, bet bus reguliuojama – numatoma nustatyti šio komisinio lubas, kad nebūtų piktnaudžiaujama tuo, kad įmonės privalo priimti šią priemonę ir tuo nepasinaudotų mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie padės priimti šiuos eurus“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

Administracinė našta – neišvengiama

Pasidomėjus, kokie iššūkiai laukia verslo į rinką atėjus skaitmeniniams eurams, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad verslui problema, pirmiausia, yra susijusi su administracine našta, kuri, anot jos, ir šiuo metu yra pakankamai didelė.

Be to, ji teigė, kad skaitmeninis euras bus prilyginamas gryniesiems pinigams ir svarstė, kam reikalinga dar viena tokia alternatyva.

„Lietuvos bankas pristatė mums skaitmeninį eurą, kaip lygiai tokį patį, kaip grynieji pinigai.

Ir nors šitas dalykas praktiškai bus neprivalomas kiekvienam Lietuvos piliečiui, bet bus privalomas smulkiam, vidutiniam ir, aišku, stambiam verslui.

Kol kas mums nėra aišku, kam reikia daryti dar vieną tokią alternatyvą gryniesiems pinigams“, – sakė D. Matukienė.

[[ge:lrytas:lrytas:40634984]]

Ji taip pat pažymėjo, kad dėl šio pokyčio verslui padidėtų administracinė našta.

Anot jos, administracinė našta verslui atsiranda tuomet, kai gaunami grynieji pinigai ir juos reikia įnešti per tam tikrą laiką.

„Atsiradus skaitmeniniam eurui, verslas juos turės įnešti, kaip mes supratome, į savo sąskaitas dar tą patį vakarą.

Tai pabaigęs darbą verslininkas dar turės sutvarkyti visus piniginius reikalus. Aš, pavyzdžiui, sakau, kad tai yra didelė administracinė našta, kuri dar labiau pririša žmogų prie jo darbo vietos“, – kalbėjo D. Matukienė.

Ji pastebėjo, kad dar kol kas trūksta labai daug atsakymų dėl konkretumo ir teigė, jog žadama klausimus užduoti Lietuvos bankui vasario mėnesį.

„Prašysim, kad parodytų visą procesą, kaip čia viskas vyks, kas ką turės daryti ir kur turės daryti“, – naujienų portalui Lrytas sakė D. Matukienė.

Prilyginamas gryniesiems pinigams, ne mokėjimo kortelėms

Asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Vytenis Butkevičius viešai išplatintame pranešime po susitikimo su Lietuvos banko atstovais pažymėjo, kad pagal šiuo metu svarstomą ES teisėkūros kryptį skaitmeninis euras būtų laikomas teisėta mokėjimo priemone.

„Tai reikštų, kad prekybininkams skaitmeninis euras būtų prilyginamas gryniesiems pinigams, todėl galėtų atsirasti pareiga priimti atsiskaitymus skaitmeniniu euru, numatant išimtis smulkiausiajam verslui ir pereinamuosius laikotarpius“, – nurodė V. Butkevičius.

Anot jo, svarbu pabrėžti, kad skaitmeninis euras teisiškai neprilyginamas mokėjimo kortelėms, kurios nėra ir niekada nebuvo privalomos.

Pranešime taip pat pažymima, kad Asociacija rinks narių praktinius klausimus ir pastabas, parengs konkretų klausimų sąrašą Lietuvos bankui ir nuosekliai gins principą – jokių naujų pareigų smulkiajam ir vidutiniam verslui be aiškių išimčių, pereinamojo laikotarpio ir realios ekonominės naudos.

[[ge:lrytas:lrytas:40633546]]

Manoma, kad problemų dėl apskaitos kilti neturėtų

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė mano, kad atsiradus skaitmeniniam eurui niekas iš esmės nesikeis.

„Mano nuomone, tai būtų analogas bankiniams pavedimams ir kažkokių iššūkių kilti neturėtų“, – sakė ji.

Anot jos, iššūkių daugiau gali kilti bankams, nes skaitmeninis euras bus prižiūrimas Lietuvos banke.

„Gali būti, kad įmonės pasirinks turėti sąskaitas Lietuvos banke ir naudoti skaitmeninį eurą atsiskaitymams, tai savotiškai atsiranda dar vienas bankas, todėl, manau, komerciniams bankams atsiras rizika dėl klientų praradimo“, – pažymėjo D. Čibirienė.

Pasidomėjus dėl reikiamų apskaitos programų pritaikymo, ji teigė mananti, kad Lietuvos bankas duos išrašą, kuriame matysis atliktos ūkinės operacijos ir buhalterinės programos galės tuos išrašus importuoti į savo programas.

„Manau, kad tie išrašai atitiks Europinį formatą ir šitoj vietoj problemų nebus“, – savo pastebėjimus išsakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Primename, kad skaitmeninį eurą Lietuvoje pilnai ketinama įvesti nuo 2029 metų.

Įžvelgia ir kitų grėsmių

Skaitmeninis euras gali tapti ir brangiai kainuojančia, bet mažai naudojama priemone, ir rimtu iššūkiu visai finansų sistemai, nes planuojami sąskaitų limitai bei centralizuota infrastruktūra, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. eksperto Leonardo Marcinkevičiaus, kelia tiek ekonomines, tiek kibernetinio saugumo rizikas.

L. Marcinkevičius portalui Lrytas sakė, kad tai ne technologinė inovacija, o viena didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais pinigų sistemos inovacijų. Jo teigimu, ši technologija būtų dabartinių įmonių ir fintechų jau išrastų arba dabar plėtojamų technologijų ir jų galimybių sistemose.

„Inovacijos vartotojams technologiniu požiūriu nebus, bet bus inovacija tai, kaip vyksta mūsų pinigų sistema apskaitos požiūriu ir sąveikos tarp Europos centrinio banko, komercinių bankų, grynųjų pinigų ir vartotojų bei jų kasdienio atsiskaitymo.

[[ge:lrytas:lrytas:40633542]]

Europos Centrinis Bankas veikia, kaip pagrindinis. Jo esminis uždavinys buvo kaip paskutinės vilties skolintojo.

Tai reiškia, kad jis buvo sukurtas tam, kad komerciniai bankai būtų apsaugoti nuo krizių, kai jie, pavyzdžiui, negali išduoti paskolų, negali vykdyti savo įsipareigojimų, kad jie galėtų trumpam pasiskolinti iš kažkokios institucijos ir padengti savo įsipareigojimus.

Tai Europos Centrinio Banko funkcija iki šiol buvo kaip banko komerciniams bankams. Atsiradus skaitmeniniam eurui, ECB pradėtų tiesiogiai konkuruoti su komerciniais bankais dėl mūsų indėlių, kuriuos mes šiuo metu laikome komerciniuose bankuose. Visi pinigai, kuriuos mes šiuo metu naudojame elektroninėje atsiskaitymo erdvėje, yra privačių bankų. Vieninteliai pinigai, kuriuos leidžia ECB, bet už kuriuos vis tiek yra atsakingas komercinis bankas, yra grynieji pinigai.

Tai sukūrus skaitmeninį eurą, mes iš esmės galėtume laikyti indėlius ECB ir jis, kuris iki šiol buvo kaip paskutinės vilties skolintojas bankas bankams, pradėtų tiesiogiai konkuruoti indėlių ir depozitų rikoje“, – įžvelgė ekspertas.

Dar viena grėsmė, pasak eksperto, gali būti tai, kad skaitmeninį eurą administruotų ECB, kuris kol kas patirties tokios infrastruktūros vystyme neturi.

Ekspertas pažymi, kad jeigu pasitvirtintų scenarijus, kad skaitmeninis euras netaps populiarus, tuomet kyla klausimas dėl atsiperkamumo ir naudos visai ekonomikai. Žinoma, anot jo, dar yra galimybė, kad skaitmeninis euras bus labai populiari priemonė, bet ar tuomet nesukels daug rizikų dabartinei finansų sistemai, t. y. komerciniams bankams.

„Todėl tas visko subalansavimas labai sudėtingas ir nepavydžiu ECB pareigūnams po 2029 m., kai reikės vykdyti pinigų politiką“, – teigia L. Marcinkevičius.

Verslui tai nepatiks: gali būti, kad privaloma bus visiems