„2025 m. pabaigoje paskelbėme planus 2026 metams, kad gyventojai žinotų, kiek paramos yra numatoma. Čia svarbu pabrėžti, kad visus finansinius išteklius, kiek yra europinės paramos, nes tai yra iš ES fondų skiriamos priemonės, visas lėšas skiriame 2026 m., kiek įmanoma maksimaliai“, – LRT radijui trečiadienį teigė ministras.
„Be abejo, ta suma nėra labai įspūdingai didelė, jei lygintume su 2025 metais, nes 2025 m. turėjome tokią struktūrinę aplinkybę, kad vadinamasis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondas buvo pakankamai didelis, investavome pakankamai daug“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, pernai gyventojų saulės elektrinėms skirta 60 mln. eurų, elektros kaupikliams – beveik 30 mln.
Susiję straipsniai
Tuo metu šiemet ministerija saulės elektrinėms planuoja skirti 16 mln. eurų, kaupikliams – apie 8 mln. eurų.
Jau skelbta, kad šiemet vienai elektrinei skiriama maksimali paramos suma mažėja apie 50 proc., elektros kaupikliams – taip pat daugiau nei perpus.
Anot Ž. Vaičiūno, nors valstybė toliau nuosekliai laikosi politikos remti nuosavų gyventojų saulės elektrinių įsirengimą, lėšos perskirstomos, kad jomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau norinčiųjų.
„Šiek tiek mažėja, nes (…) dilema yra tokia – arba skirti paramą buvusio lygio gyventojams, bet tuomet tiktai dalis gyventojų galėtų ja pasinaudoti, o kad parama galėtų pasinaudoti visi įsirengę saulės elektrines, neišvengiamai turime mažinti paramos apimtis“, – kalbėjo ministras.
ELTA skelbė, kad, anot Energetikos ministerijos, perskirsčius paramą, tai leis efektyviau investuoti turimas lėšas, taip sudarant galimybes parama pasinaudoti kuo didesniam gyventojų skaičiui ir taip prisidėti prie strateginio tikslo – iki 2028 m. Lietuvoje pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.
Lietuvai skirta RRF plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, šis planas baigiasi šių metų vasarą.