Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai suteikė daugiau laisvių, kartu – ir atsakomybių patiems gyventojams priimant sprendimus dėl dabarties ir ateities.

Vilnietė Jurgita II pensijų pakopoje kaupia nuo 2008 metų. Prasidėjus pensijų reformai, moteris galėtų atsiimti daugiau nei 9,5 tūkst. eurų. Jurgita neplanuoja šių pinigų skirti vartojimui – juos norėtų išsaugoti pensijai ir sukauptą sumą padidinti, todėl svarsto du scenarijus. Arba visus pinigus investuoti į III pakopą, kur nedidelėmis sumomis kaupia ir dabar, arba dalį sumos investuoti į III pakopą, o dalį – į investicinį gyvybės draudimą, kur galima pačiam rinktis didesnę riziką, bet ir tikėtis didesnės grąžos.

Svarbiausias kriterijus moteriai priimant sprendimą atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas ir jas investuoti III pakopoje arba į investicinį gyvybės draudimą yra tai, kad sukauptus pinigus prireikus būtų galima atsiimti.

„Esu numačiusi kelis variantus, kada norėčiau turėti galimybę pasiimti sukauptas lėšas: jei susirgčiau arba šeimos narys susirgtų rimta liga ar ilgą laiką dėl sveikatos negalėčiau dirbti.

[[ge:lrytas:lrytas:40893414]]

Suprantama, žinojimas, kad galiu bet kada atsiimti visas arba dalį sukauptų lėšų reiškia pavojų, kad norėsiu jas išsiimti vaiko studijoms ar pradiniam būsto įnašui, o ne tik nusimatytiems kritiniams atvejams. II pakopa nuo tokios rizikos apsaugo.

Visgi renkuosi variantą pati labiau valdyti savo finansus ir turėti galimybę disponuoti pinigais, kada man atrodys neišvengiama, o tai – nebūtinai pensija“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo Jurgita.

[[ge:lrytas:lrytas:40886639]][[ge:lrytas:lrytas:40869937]][[ge:lrytas:lrytas:40898097]]

Kaupia daugiau nei 1,4 mln. gyventojų

II pakopos pensijų fonduose nuo 2003 m. kaupia daugiau nei 1,4 mln. gyventojų – į pensijų kaupimą kasmet įtraukiami jauni, dirbti pradėję žmonės.

Kiek lėšų pavyks sukaupti II pakopos pensijų fonduose, priklauso nuo kaupimo trukmės, žmogaus gaunamo atlyginimo, valstybės indėlio, pasirinkto pensijos fondo ir jo investavimo strategijos bei administracinių mokesčių. Žinoma, ir nuo investicijų grąžos.

Žmogaus kas mėnesį mokamos įmokos sudaro 3 proc. nuo atlyginimo. Kiekvieną mėnesį valstybė taip pat prisideda po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, šiemet, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Daugiau galimybių sukaupti reikšmingesnes sumas turi tie, kurie kaupti pradės kuo anksčiau – rekomenduojama tą pradėti daryti vos gavus pirmąjį atlyginimą.

„Kaip alternatyvą II pensijų pakopai investavimo ekspertai neretai įvardija III pensijų pakopą, kuri, teigiama, patrauklesnė ir lankstesnė.

Tiesa, kalbant apie II pensijų pakopos reformą, taip pat pabrėžiamas didesnis sistemos lankstumas ir daugiau galimybių rinktis. Pavyzdžiui, prireikus, stabdyti įmokų mokėjimą į II pensijų pakopos fondus. Nuo šių metų kaupiantiems II pakopos pensijų fonduose suteikiama galimybė išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų arba visas lėšas, pavyzdžiui, esant sunkiai sveikatos būklei, – naujienų portalui Lrytas komentavo „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas.

[[ge:lrytas:lrytas:40905975]]

Anot jo, III pensijų pakopa veikimo principu panaši į II, tik ji – visiškai savanoriška.

III pensijų pakopoje investuojama į bazinius fondus, nėra didelės pasirinkimo laisvės, kur investuoti, tačiau kaupiantieji III pakopoje gali bet kada atsiimti sukauptas lėšas. Pradėję kaupti III pensijų pakopoje turi daugiau lankstumo: neįsipareigoja nuolat mokėti įmokų, galimos ir vienkartinės įmokos. Likus penkeriems metams iki pensijos, sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų gyventojų pajamų mokesčių. Lygiai taip pat – ir sulaukus pensijos.

„Su III pensijų pakopa lyginamas ir dar vienas investavimo instrumentas – investicinis gyvybės draudimas.

Tik jei II ir III pakopos pensijų fondai skirti vien pensijoms kaupti, investicinis gyvybės draudimas suteikia platesnes investavimo galimybes: leidžia investuoti į skirtingas šalis, rinktis investicijų kryptis, keisti fondus.

Gyventojai gali rinktis kelis investicinio gyvybės draudimo variantus: tik draustis gyvybę ir rinktis papildomas draudimo apsaugas, tik investuoti arba turėti tiek draudimo apsaugas, nutikus nelaimei, tiek kaupti ateičiai“, – aiškino M.Dubnikovas.

Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, įmokas galima didinti, mažinti, stabdyti ir atnaujinti, atsiradus didesnei pinigų sumai – įnešti papildomai, o, prireikus, dalį lėšų galima atsiimti.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į Lietuvos banko prognozes: lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 proc., o iki 2070 m. – vos 33 proc. Kitaip tariant, tikėtina, jog be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 proc. ar dar mažiau dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo. Tam, kad galėtume gyventi oriai, reikėtų, kad senatvėje ši dalis siektų apie 75–80 proc.

Vis dėlto M.Dubnikovas pabrėžia: kaupimas II ar III pensijų pakopoje, investicinis gyvybės draudimas kaip ir investavimas į akcijas ar obligacijas – vertingas tik ilguoju periodu.

Trumpesnio laikotarpio, pavyzdžiui, iki 7 metų, investicijos reiškia didesnę riziką. Visgi laikui bėgant rinka atsigauna, o kartu su ja stabilizuojasi ar pradeda augti ir investicijos.

„Daug žmonių į II pensijų pakopos sistemą buvo įtraukti vyresnio amžiaus, todėl keliasdešimt eurų prie jau gaunamos ar būsimos pensijos šiandien jiems atrodo per menka suma. Daugiausia galimybių sukaupti reikšmingas sumas savo ateičiai turi tie, kurie tik ateina į darbo rinką.

Kita vertus, norint pensijoje užsitikrinti 70–80 proc. pajamų, rekomenduojama investuoti ne tik į II pensijų pakopą, bet ir III pakopą, taip pat papildomai rinktis investicinį gyvybės draudimą ar kitus suprantamus investavimo instrumentus“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Neprivalomas anuitetas gali tapti svariu argumentu

Edvardas Judžentis, finansinių paslaugų teikimo įmonės „Finansų treneriai“ bendraįkūrėjas, lygindamas II ir III pakopas pirmiausiai išskyrė tai, kad III pakopa yra savarankiškas kapitalo kaupimo įrankis. Čia yra didžiausia laisvė įmokos dydžiui, periodiškumui, taip pat lengviau disponuoti turimu kapitalu.

[[ge:lrytas:lrytas:40905971]]

Kitaip yra II pakopoje: jei gaunamos pajamos, įmokos nuskaičiuojamos automatiškai.

Skiriasi ir išmokėjimas sulaukus pensinio amžiaus. II pakopoje gali tekti pirkti anuitetą (išmoką iki gyvenimo pabaigos). III pakopoje tokios prievolės nėra.

Be to, II pakopoje pensijų fonų bendrovė kaupiantįjį priskiria į tokį fondą, kuris labiausiai tinka pagal jo amžiaus riziką. To nėra III pakopoje – kaupiantysis čia turi pats valdyti rizikas. Prie viso to reikia turėti omenyje, kad II pakopos mokesčiai kiek mažesni nei III pakopoje.

„II pakopos pagrindinis privalumas – sistemos paprastumas. Viskas vyksta automatiškai, mes to net nejaučiame. Investavimo rizikos taip pat valdomos automatiškai.

II pakopoje yra gana reikšminga valstybės paskata, kuri siekia 33,49 euro kas mėnesį. Jei dirbantysis uždirba minimalią algą, jo 3 proc. dalis yra 34,59 euro – praktiškai tiek pat prisideda valstybė.

Per ilgą laiką valstybės parama sudaro reikšmingą sumą, kurios savarankiškai kaupdamas III pakopoje negauna.

III pakopos pagrindinis privalumas yra lankstumas ir tai, kad sukauptu kapitalu gali disponuoti ir anksčiau, nei sueis pensija. Tiesa, jei pinigai išimami, kai lieka daugiau nei 5 metai iki pensinio amžiaus, reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Dar vienas skirtumas, kad III pakopoje nėra privalomas anuitetas, kas kai kuriems gali būti nemažas privalumas“, – vardijo E.Judžentis.

Kam naudinga pasitraukti iš II pakopos?

Jis svarstė, kad pasitraukti iš II pakopos naudinga gali būti tiems, kurie gauna gan aukštas pajamas, sakykime, kelis vidutinius darbo užmokesčius. Tokiu atveju prarandama 1,5 proc. valstybės paskata neturi tokios didelės reikšmės sukauptai galutinei sumai, kadangi asmeninių įmokų dalys yra ženkliai didesnės.

„Pasitraukti gali būti naudinga ir tiems, kurie neturėjo daug įmokų į II pakopą iš „Sodros“ ir valstybės skatinimo. Tokiu atveju pasitraukus iki 2027 m. galo per šį dvejų metų langą galima atgauti visą savo įmokėtą ir investicinį prieaugį. Tačiau čia svarbu, kiek laiko liko iki pensijos, ir ar pasitraukusysis užtikrins savarankiškas įmokas į III pakopą.

[[ge:lrytas:lrytas:40906019]]

Svartyti, ar nepasitraukus iš II pakopos, vertėtų ir tiems, kai nedaug liko iki pensijos, o galima būtų prognozuoti, kad sukauptas kapitalas II pakopoje pasieks anuiteto ribas, kurio kaupiantysis nenori“, – komentavo pašnekovas.

Pasitraukti iš II pensijų pakopos, jo nuomone, nenaudinga tiems, kurių pajamos nėra labai didelės ir valstybės paskata tampa gana reikšmingu indėliu, nes jos netekimas smarkiai sumažins galutinę sukauptą sumą senatvėje, net jei ir būtų perkamas anuitetas.

Dar viena grupė – gyventojai, kurie į savo II pakopą yra gavę gana reikšmingas „Sodros“ ir valstybės skatinamąsias įmokas, nes pasitraukus jos grįžta atgal į „Sodros“ biudžetą. Tokiu atveju pensijų fonde sukaupta suma, kuri iki sutarties nutraukimo gali atrodyti gana reikšminga, išmokėjus tik asmenines įmokas ir prieaugį, bus daug mažesnė.

„Tokiu atveju, jei liko nedaug laiko iki pensijos, net ir investavus kapitalą į III pakopą, jis nespėtų priaugti iki to lygio, kas buvo II pakopoje. Pavyzdžiui, iki pensijos likę 7 metai, fonde sukaupta 10 tūkst. eurų. Iš jų valstybės ir „Sodros“ įmokos – 6 tūkst. eurų. Atgaunama suma bus tik 4 tūkst. eurų. Tad net ir investavus šią sumą tikėtina, kad per 7 metus jie nepasieks 10 tūkst. eurų.

Šiuo atveju likus II pakopoje, net ir sustabdžius įmokas, tikėtina, kad sukaupto turto vertė padidės, bet greičiausiai anuiteto ribos nepasiektų, todėl būtų išmokama visa suma“, – skaičiavo E.Judžentis pridūręs, kad kiekvienas atvejis unikalus ir universalios formulės nėra.

Pašnekovas pateikė ir daugiau pavyzdžių.

Jei žmogus dirba samdomą darbą ir gauna darbo užmokestį, kuris neviršija dviejų vidutinių darbo užmokesčių, jam valstybės paskata yra gan reikšminga ir matematiškai dažniau verta likti II pakopoje.

Jei gaunate individualios veiklos pajamas, mokestinė bazė yra mažesnė, asmeninės įmokos bus dar mažesnės, tad valstybės paskata dar labiau išauga.

Jei pajamos nestabilios, tais laikotarpiais, kai nėra pajamų, nėra ir įmokų į II pakopą.

„Bet kuriuo atveju pajamų forma reikšmingos įtakos sprendimui neturi, labiau lemia kiti aspektai, tokie kaip pajamų dydis, amžius, jau sukauptas kapitalas ir pan.“, – komentavo „Finansų trenerių“ atstovas.

Trys svarbūs klausimai

Reikia turėti omenyje, kad daugeliu atvejų mokesčiai II pakopoje yra kiek mažesni nei III pakopoje. Pagal įstatymą II pakopoje griežtai kontroliuojamas fondo valdymo mokestis. Jis negali viršyti 0,5 proc. III pakopoje dažnai šis mokestis yra kiek didesnis, taip pat gali būti taikomi kitokie mokesčiai, ko nėra II pakopoje.

E.Judžentis kiekvienam dvejojančiam pataria atsakyti į tris klausimus.

Ar tikrai žinau, kiek šiandien turiu sukaupto kapitalo ir kiek realiai jo atgausiu? Ką darysiu su atgauta suma, ar turiu planą kaippinigus įdarbinti efektyviau? Jei pasitraukęs iš II pakopos žadate jau dabar kaupti tik pats savarankiškai, atvirai atsakykite, kodėl iki šiol to nedarėte ir ar tikrai sąžiningai tai darysite nuolat iki pensijos?

„Jei į visus klausimus yra aiškus atsakymas „Taip“, tada jau žinote, ką daryti.

Ir pabaigai. III pakopoje yra daugiau laisvės ir iš dalies kontrolės priimti sprendimus, tačiau tai turi savo kainą.

Reikia prisiimti daugiau rizikos, reikia turėti griežtą discipliną nuolat mokėti įmokas pačiam, kas nėra taip paprasta. Dauguma atvejų norint sukaupti daugiau nei II pakopoje, reikės prisidėti papildomai asmeniškai – kompensuoti prarandamą valstybės paskatą“, – pabrėžė pašnekovas.

Pokyčiai – nuo sausio 1 d.

Priminsime, kad nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos kiekvienas pensijų fondų dalyvis gali apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.

Pensijų kaupimo dalyviai galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto pensijų turto.

Numatyta ir galimybė pensijų kaupimą baigti anksčiau laiko dėl sveikatos būklės.

Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tai įmanoma tuo atveju, jei žmogui nėra paskirta išankstinė senatvės pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc. pensijų anuiteto ribos (8 392,5 euro).

Visiems kaupimo dalyviams sudaroma galimybė laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Kaupimą galima sustabdyti ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdymą galima atšaukti bet kuriuo metu, o sustabdymų skaičius nėra ribojamas.

Sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais.

Svarbu žinoti, kad pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės ketvirčiais. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

Laužantiems galvas, ką daryti su II pakopa, aiškiai pasakė, į kokius klausimus privalu atsakyti Davė patarimų galvojantiems apie III pakopą