Vis dėlto bendrovės įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus pabrėžia, kad nors kompensacijų sistemą sutrikus skrydžiams ir pavyko apsaugoti, realybėje keleivių teisės ES silpnėja kasmet.
„Mes puikiai žinome, kad jau daugiau nei dvidešimt metų kompensacijos keleiviams nebuvo didinamos, nors per šį laiką jas gerokai apvalgė infliacija. Tad šis pasiekimas išsaugant kompensacijas yra svarbus laimėjimas, bet dar tikrai ne pergalė“, – B.Rimkus.
Kompensacijos neindeksuojamos jau daugiau nei 20 metų
Dėl kontrabandinių balionų stabdomos oro uosto veiklos, Vilnius siūlo pagalvės mokestį oro erdvės apsaugai
ES reglamentas EB 261/2004, kuris numato kompensacijas keleiviams už vėluojančius ir atšauktus skrydžius, galioja jau daugiau nei du dešimtmečius. Pasak B.Rimkaus, per visą šį laiką kompensacijų dydžiai nebuvo nė karto padidinti, nors ES išgyveno ne vieną intensyvios infliacijos bangą, o skrydžių kainos taip pat reikšmingai didėjo. Skaičiuojama, kad nuo 2004 m. kompensacijos dėl infliacijos jau neteko apie 40 proc. vertės.
„Jei palygintume su Monrealio konvencija, kuri reglamentuoja kompensacijas už prarastą bagažą, čia kompensacijų indeksavimo mechanizmas yra numatytas. Tačiau skrydžių kompensacijoms toks principas nėra taikomas ir tai akivaizdus disbalansas keleivių nenaudai“, – pabrėžia oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B.Rimkus.
APRA: Parlamento balsavimas – aiškus signalas Tarybai
Tarptautinė keleivių teisių gynėjų asociacija APRA pasveikino Europos Parlamento sprendimą, kuriuo 97 proc. balsų dauguma buvo patvirtinta pozicija išsaugoti kompensacijas keleiviams ES.
Susiję straipsniai
APRA prezidentas Tomasz Pawliszyn pabrėžia, kad tai yra „galingas mandatas stiprinti keliautojų teises visoje ES“ ir aiškus signalas Tarybai, jog keleiviai nepritaria bandymams susilpninti jų apsaugą.
Asociacija taip pat pažymi, kad „status quo“ išlaikymas yra labiau „gynybinė pergalė“, tačiau tikras progresas įmanomas tik tuomet, jei bus išsaugota sąžininga kompensacijų vertė keleiviams.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbtas nepriklausomų ekonomistų dr. Hinnerk Gnutzmann ir dr. Piotr Śpiewanowski atliktas ekonominis tyrimas paneigė oro linijų teiginius, esą dabartinė kompensacijų sistema joms yra per brangi. Ekonomistų tyrimas parodė, kad EB 261 reglamentas oro linijoms „kainuoja“ vos 0,53–1,61 euro vienam keleiviui.
„Tyrimo metu buvo išsamiai įvertintos realios oro linijų sąnaudos ir nustatyta, kad dabartinė kompensacijų sistema sutrikus skrydžiams oro linijų bendrovėms nėra didelė finansinė našta. Kitaip tariant, tyrimas paneigia oro linijų teiginius, esą dabartinė tvarka yra per brangi ar neproporcinga“, – tyrimo išvadas komentavo oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B.Rimkus.
Ekonomistai tyrimo metu taip pat atliko ES ir JAV rinkų palyginimą ir nustatė, kad Jungtinėse Valstijose, kur, beje, nėra analogiško keleivių teisių apsaugos mechanizmo, kokį turi ES, skrydžio vėlavimo atvejų yra žymiai daugiau. Anot tyrimo, Europoje dėl EB 261 reglamento įtakos ilgų vėlavimų (skrydžių, vėluojančių 3 valandas ir ilgiau) pasitaiko net 70 proc. mažiau nei JAV. Kad skrydis bus atšauktas tą pačią dieną, tikimybė ES taip pat yra daugiau nei 20 proc. mažesnė nei JAV.
„Tai rodo, kad oro linijų keleivių teises ginantis EB 261 reglamentas veikia ir kaip tam tikra paskata oro linijoms gerinti skrydžių punktualumą“, – pažymi B.Rimkus.
Nors Europos Parlamentas atlaikė oro linijų spaudimą dėl kompensacijų mažinimo, sprendimai dar bus derinami su Taryba. APRA ir „Oro skundas“ įspėja, kad keleivių teisės negali būti paliktos „įšaldytos“ dar keliems dešimtmečiams.
„Jeigu norime realios apsaugos, kompensacijų dydžiai turi atitikti šiandienos ekonominę realybę. Kitu atveju jos liks tik simbolinės“, – sako B.Rimkus.
Žinia, remiantis ES reglamentu EB 261, yra susiformavusi teismų praktika, pagal kurią įtvirtinta taip vadinama „3 valandų taisyklė“ kompensacijoms mokėti. Tai reiškia, kad jei lėktuvu keliaujantis keleivis galutinį savo kelionės tikslą pasiekia vėluodamas daugiau nei 3 valandas, jis turi teisę gauti kompensaciją. Ši keleivių teisių apsauga taikoma atšauktiems arba vėluojantiems skrydžiams, o kompensacijos dydis gali siekti nuo 250 EUR iki 600 EUR, priklausomai nuo skrydžio atstumo.