Pokyčiai, anot VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Ingos Gedminienės, leis suefektyvinti procesus, kurti realią pridėtinę vertę klientams ir užtikrinti stabilesnį visos sistemos veikimą.
– Kaip deklaracijų formų atnaujinimas susijęs su VMI skaitmenine transformacija?
– Kurdami naują Mokesčių administravimo platformą, į kurią bus perkeltos visos VMI teikiamos paslaugos, siekiame užtikrinti patogesnę aplinką ir sklandesnę paslaugų teikimo patirtį klientams.
Susiję straipsniai
Deklaracijų formų atnaujinimas yra viena iš mūsų skaitmeninės transformacijos krypčių. Naujos formos kuriamos taip, kad įvykus teisės aktų pokyčiams būtų galima paprastai ir greitai papildyti deklaraciją naujomis deklaruotinų duomenų rūšimis, pakeistomis skaičiavimo formulėmis ar pasikeitusiais mokesčių tarifais, nekečiant pačios formos struktūros.
Tai padeda užtikrinti, kad deklaravimo sistema būtų greitai koreguojama ir lanksti, todėl pokyčiai mokesčių srityje būtų įgyvendinami sklandžiai ir laiku, nekuriant papildomos administracinės naštos nei mokesčių mokėtojams, nei pačiai institucijai.
– Vienas iš svarbiausių tikslų atnaujinant deklaracijų formas – sumažinti rankinį duomenų pildymą. Kodėl tai svarbu?
– Situacijos, kuomet deklaracijose prašoma pakartotinai pateikti duomenis, kuriais valstybė jau disponuoja, buvo viena iš pastebimų problemų, kėlusių nepatogumų mūsų klientams ir tuo pačiu mažinusių deklaravimo efektyvumą.
Atnaujinant deklaravimo procesą laikomasi principo, kad duomenys, kuriais valstybė jau disponuoja, turi būti automatiškai perimami iš turimų šaltinių. Jei šiuos duomenis reikia patikslinti, tai turėtų būti daroma pirminiuose registruose, o ne deklaracijose, kad deklaruojant būtų naudojama teisinga ir naujausia informacija.
Automatizuotas duomenų perkėlimas palengvina deklaravimo procesą ne tik gyventojams, bet ir mums – kuo daugiau veiksmų atliekama automatiškai, tuo mažiau darbuotojų laiko reikia deklaracijų tikrinimui, konsultacijoms ar aiškinimuisi dėl neaiškių duomenų. Tai leidžia resursus nukreipti į svarbesnes ir didesnę vertę kuriančias užduotis, o ne į pasikartojančius techninius darbus, kuriuos gali atlikti sistema.
– Į ką atsižvelgiate atnaujindami deklaracijų formas?
Sprendimai grindžiami realia naudotojų patirtimi ir duomenimis. Analizuojame, kokios klaidos deklaracijose kartojasi dažniausiai, kurios deklaracijos ar jų dalys tikslinamos dažniau, kuriose vietose kyla daugiausia netikslumų. Taip pat vertiname skambučių, el. laiškų ir kitų užklausų statistiką – ji padeda tiksliai identifikuoti tas deklaracijų vietas, kuriose naudotojai dažniausiai prašo pagalbos ar papildomų paaiškinimų.
Papildomai remiamasi naudotojų elgsenos duomenimis e. paslaugose: stebime, kuriose deklaravimo vietose žmonės dažniausiai sustoja, grįžta atgal ar praleidžia tam tikrus žingsnius. Tai leidžia tiksliau suprasti, kur reikia aiškesnių paaiškinimų ar paprastesnių sprendimų.
Be to, suteikiame galimybę realiems mūsų klientams išbandyti naujus sprendimus dar testavimo būsenoje – tai leidžia įvertinti, ar sukurtos formos yra suprantamos, informacija aiški, o pildymo logika – intuityvi. Taip pat vertiname ir kitų šalių patirtį, pritaikydami pasiteisinusius sprendimus Lietuvos kontekstui.
– Kokius KPI esate išsikėlę ir kaip įvertinsite investicijų atsiperkamumą?
– Investicijų atsiperkamumą vertinsime pagal tai, kaip keičiasi pats deklaravimo procesas – kiek jis paprastesnis ir greitesnis klientui.
Daugiau duomenų pateikiant automatiškai ir sumažinus žingsnių bei ranka pildomų laukų kiekį, tikimės sutaupyti klientų laiko. Tam svarbūs ir kiti atnaujinimai – pavyzdžiui, sistemos paaiškinimai ir perspėjimai realiu laiku, kurie padeda išvengti grįžimo atgal taisyti klaidų.
Laiką taupo ir tai, kad pateikus deklaraciją klientui iš karto suteikiama galimybė sumokėti deklaruotą mokestį. Visas mokesčio įvykdymo kelias – nuo duomenų suvedimo iki realaus sumokėjimo – atliekamas vienoje vietoje ir vienu prisijungimu, be poreikio pereiti į kitas sistemas ar ieškoti mokėjimo rekvizitų.
Svarbus rodiklis yra ir konsultacijų poreikio mažėjimas – kai deklaravimo procesas yra aiškus, sumažėja skambučių ir rašytinių užklausų srautas. Kuo rečiau klientams reikia kreiptis dėl paaiškinimų ar techninių neaiškumų, tuo labiau atsiperka investicija į patogesnį ir sklandesnį deklaravimo procesą.
– Duomenų kokybė – taip pat svarbus rodiklis?
– Duomenų kokybės gerėjimas yra vienas iš mūsų KPI. Vertiname, kiek sumažėja klaidingų ar nepilnų duomenų ir kiek rečiau pasitaiko neatitikimų tarp skirtingų šaltinių. Kai duomenys pateikiami teisingi iš karto, deklaravimo procesas tampa sklandesnis – nebelieka poreikio juos papildomai taisyti ar tikslinti.
Duomenų kokybė svarbi ne tik pačiam deklaravimui. Tie patys duomenys naudojami ir kituose mokesčių administravimo procesuose – rizikų vertinime, atitikties užtikrinime, sudarant privalančių pateikti deklaracijas sąrašus ar formuojant išankstinius duomenis gyventojams.
Svarbu ir tai, kad VMI surinktus duomenis pagal duomenų teikimo sutartis naudoja ir kitos valstybės institucijos. Jei pirminiai duomenys netikslūs, tai tiesiogiai paveikia ir jų procesus – gali būti priimami netikslūs sprendimai, atsirasti sisteminiai nenuoseklumai, o gyventojams gali tekti papildomai tikslinti informaciją.
– Kokią bendrą naudą šie pokyčiai kuria visai mokesčių administravimo sistemai?
– Duomenų kokybės gerėjimas, automatizavimas ir aiškesnis deklaravimo procesas užtikrina stabilesnį visos sistemos veikimą, leidžia suefektyvinti procesus ir kuria realią pridėtinę vertę mūsų klientams.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.