„Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo“, – rašoma centro pranešime.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – pranešime cituojama centro vadovė Eglė Lukošienė.
Metų pabaigoje fiksuotas išaugęs sukčių aktyvumas
Susiję straipsniai
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metų paskutinįjį ketvirtį fiksuota daugiau nei 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų, o aferistai bendrai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų.
„Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis“, – skelbia centras.
„Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (…) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų.
Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu“, – akcentuojama pranešime.
Tiesa, pažymima, jog nors bandymų išvilioti pinigus skaičius augo, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai ankstesniais metais ši suma siekė 20 mln. eurų.