Pirmasis šių metų mėnuo pažėrė seniai neregėtą brangymetį. Tik ne prekybos centruose ar paslaugų teikimo vietose – didžiąją dalį gyventojų nejaukiai pasijusti verčia sąskaitos už šildymą, kurą ar elektrą.

Mat žemiau nei iki 30 laipsnių šalčio nusileidus termometro padalai natūralu, kad šildymui reikia kur kas daugiau energijos nei pastarosiomis žiemomis.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos tikrai nesikandžioja: sausį jų vidurkis Lietuvoje siekė 7,97 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio – PVM) ir buvo vos 0,25 proc. didesnis nei prieš metus.

Tačiau juk pernai sausį vidutinė temperatūra siekė 2 laipsnius šilumos. Šįmet jau pirmąjį dešimtadienį – 5,6 laipsnio šalčio, o vėliau kai kur užklupo net speigai. Todėl kilovatvalandžių būstams prišildyti reikia kur kas daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:31983467]]

Šilumos tiekėjų asociacija prognozavo, kad sąskaitos už pirmąjį 2026 m. mėnesį bus net 85–90 procentų didesnės nei prieš metus.

Jau prieš kurį laiką buvo aišku, kad gyvenantieji standartiniame 60 kv. metrų bute, kuris yra nerenovuotame name, per mėnesį turės sumokėti apie 200 eurų. Labiausiai tą augimą (maždaug 67 proc.) lėmė būtent klimato sąlygos.

[[ge:lrytas:lrytas:41246359]][[ge:lrytas:lrytas:41236698]][[ge:lrytas:lrytas:41234233]][[ge:lrytas:lrytas:41233725]]

Vis dėlto prisidėjo ir dar vienas veiksnys – nuo šių metų panaikintas PVM šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Anksčiau jis buvo 9 proc., dabar skaičiuojamas pagal standartinį 21 proc. tarifą.

Ar toks sprendimas buvo teisingas, galima ginčytis. Taip buvo elgiamasi iki šiol.

Lengvatos priešininkai tvirtino, kad ja naudojosi toli gražu ne vien socialiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai, bet ir pakankamai pasiturintys asmenys. Sunku su tuo nesutikti.

Bet vertas dėmesio ir šalininkų teiginys, kad dėl tokio sprendimo valstybė turės kur kas daugiau mokėti kompensacijų nepasiturintiems.

Taip ir yra. Per 2025-uosius kompensacijoms iš biudžeto reikėjo mažiau nei 60 mln. eurų, o šiems metams planuojama mažiausiai 80 mln. eurų.

Atitinkamai išaugo ir jų gavėjų skaičius – nuo daugiau nei 161 tūkst. iki 186 tūkst. gyventojų. Neatmestina, kad tiek jų gretos, tiek reikalingos sumos dar labiau didės, ypač jei šalčiai užsibūtų ilgėliau.

Vadinasi, bendros išlaidos gali viršyti ir 100 mln. eurų. Dėl PVM pokyčių į biudžetą buvo tikimasi papildomai surinkti per 80 mln. eurų pajamų. Tik panašu, kad didžioji dalis šių įplaukų bus skirta kompensacijoms.

Neabejotina, kad smarkiai išaugus sąskaitoms už šildymą sprendimu panaikinti PVM pasistengs pasinaudoti opozicija.

Tikėtina, kad tęsiantis šildymo sezonui kainos kils dar aukščiau, bent jau kilovatvalandės.

Mat ilgalaikės biokuro tiekimo sutartys įprastai baigiasi gruodžio 31 dieną, o toliau šilumos gamintojai jau perka jį pagal trumpalaikes sutartis aukcionuose. Bet biokuras pastebimai brangsta jau nuo rudens, todėl dabar jo kaina gerokai didesnė nei, tarkime, rugsėjį.

Šios sąnaudos neišvengiamai atsiras šilumos gamintojų balansuose, o galiausiai už viską sumokės vartotojai.

[[ge:lrytas:lrytas:41247337]]

Antai vasarį, palyginti su sausiu, centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina jau yra 5,4 proc., o palyginti su pernykščiu vasariu – 4,74 proc. didesnė ir siekia 8,4 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

Pigiausia ji Utenoje (5,97 ct/kWh be PVM), brangiausia – Biržuose (13,31 ct/kWh).

Iš didmiesčių mažiausiai moka Šiaulių gyventojai (6,44 ct/kWh), o daugiausia – Kauno (9,81 ct/kWh). Beje, pastarajame mieste šiluma ilgai buvo viena pigiausių Lietuvoje, tačiau dabar padėtis pasikeitusi.

Negana to, „Kauno energija“ per šalčius buvo išplatinusi gyventojams prašymą kurį laiką nenaudoti karšto vandens arba jį apriboti, o visuomeniniams šilumos vartotojams – laikinai mažinti vidaus temperatūrą iki minimalios.

Improvizuoti prireikė ir uostamiesčiui – „Klaipėdos energija“ per šalčius nusprendė deginti seniai įsigyto mazuto atsargas.

Itin šaltas sausis pakoregavo ne tik šilumos, bet ir elektros energijos vartojimo rodiklius.

Prieš kurį laiką net ir šviečiant saulei elektros vartojimas buvo pasiekęs 2377 megavatus, o tai kur kas daugiau nei per kelias savaites jis buvo darbo dienomis, kai paklausa įprastai būna didesnė nei savaitgaliais. Priežastis ta pati – šaltis.

Todėl nieko keisto, kad neseniai vidutinė elektros kaina biržoje pakilo 24 proc.

O vėliau ji apskritai buvo aukščiausia šiais metais ir siekė 37,6 cento už kilovatvalandę (su PVM). Tokie šuoliai irgi pratuštins vartotojų kišenes.

Tragedija? Toli gražu ne. Pirmiausia, kaip priminė „Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas, dabartinės šildymo kainos panašios į buvusias 2012–2013 m. sezono metu, tačiau gyventojų pajamos per tiek laiko išaugo tris kartus.

Nuo to laiko šildymo kainos Lietuvoje iš esmės nesikeitė, o ES vidutiniškai jos išaugo 68 proc. Beje, pas mus jos kol kas yra mažiausios iš visų trijų Baltijos valstybių.

Antra, Lietuva, atjunkusi nuo rusiškų dujų ir didele dalimi apskritai nuo iškastinio kuro, struktūriškai tapo kur kas atsparesnė tokiems iššūkiams, kokie ištiko pastaruoju metu.

Jei panašūs šalčiai būtų užklupę per pandemiją, kai elektros kaina buvo pašokusi kone iki padebesių, šalčio ir panaikintos PVM lengvatos smūgis tiek gyventojams, tiek verslui galėjo būti dar skaudesnis.

Ištiko seniai regėtas brangymetis: tik šįkart ne prekybos centruose