„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi galėti saugiai ir patogiai atsiskaityti kasdieninėse ir ne kasdieninėse situacijose, nepriklausomai nuo to, kur gyvena – mieste ar kaime – ir kokias paslaugas renkasi“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.
„Turime sumažinti finansinio sukčiavimo apimtis, sustiprinti visos sistemos atsparumą. Šias vizijas ir prioritetus išdėstėme Mokėjimo strategijoje, kurią parengėme įvertindami rinkos situaciją, geopolitinę ir technologinę aplinką, vartotojų lūkesčius“, – sakė jis.
G. Šimkaus teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokėjimų sistema patyrė daug pokyčių – šalis tapo euro zonos nare, išaugo elektroninių mokėjimų, nuotolinių paslaugų apimtys ir t. t.
LB praneša apie pajudėjusius ledus: prognozuoja, kad BVP šiais metais augs 1,9 proc.
Anot jo, kartu atsirado ir nauji iššūkiai. Įvertinus išaugusias sukčiavimo apimtis, kibernetines grėsmes, karą Ukrainoje, LB išskyrė tris pagrindines Mokėjimų strategijos kryptis: saugumo ir atsparumo didinimą, paslaugų prieinamumo didinimą ir inovacijų skatinimą.
Pirmoji orientuota į griežtesnę kovą su sukčiavimu, kuri apima ir didesnę mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybę.
Susiję straipsniai
LB praėjusią savaitę pristatė daugiau kaip 20 siūlomų teisės aktų pakeitimų, skirtų kovoti su finansiniu sukčiavimu. Tiesa, jie dar turės būti priimti Seime.
Siekiant didinti atsparumą, Mokėjimų strategijoje taip pat bus skiriamas dėmesys pasirengimui užtikrinti bankinius atsiskaitymus esant nenumatytoms, ekstremalioms aplinkybėmis, pavyzdžiui, geopolitinėms grėsmėms ar gamtos stichijoms.
„Kartu su šalyje veikiančiais pagrindiniais bankais ėmėmės veiksmų, kad mobilizacijos atveju būtų užtikrinti būtinieji atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis bei grynųjų pinigų išėmimas“, – aiškino G. Šimkus.
Be to, anot jo, numatyta ir galimybė atsiskaityti nesant interneto ryšio.
Tuo metu paslaugų prieinamumo didinimas susijęs su siekiu užtikrinti grynųjų pinigų, nuotolinių, fizinių paslaugų prieinamumą regionuose.
Anot jo, 2022 m. 40 savivaldybių buvo įrengta 100 naujų bankomatų. Pernai atlikus patikrinimą, G. Šimkaus teigimu, situacija savivaldybėse buvo nevienoda, todėl bus taikomi individualūs sprendimai.
Taip pat jis pažymi, kad svarbu užtikrinti, jog visi šalies gyventojai turėtų galimybes gauti finansines paslaugas, todėl siekiama didinti fizinio aptarnavimo vietų regionuose skaičių.
„Yra svarbu užtikrinti, kad mokėjimo ar finansinės paslaugos būtų prieinamos tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu“, – teigė jis.
„Rinkos dalyviams akcentuojame fizinių aptarnavimo vietų poreikį. Nebūtinai tai turi būti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiantis banko skyrius, bet yra daugybė alternatyvų. Kai kurie bankai jas jau taiko, pavyzdžiui: mobiliosios komandos regionuose, galimybė susitarti su savivaldybe ir veikti tam tikrą dienų skaičių per savaitę ir panašiai – ten, kur yra gyventojų poreikis“, – pridūrė G. Šimkus.
Jo teigimu, turi būti parengta ir įgyvendinta geriausia praktika, užtikrinanti fizinį bankų paslaugų prieinamumą regionuose, nustatytas praktikos laikymasis.
Be to, LB valdybos pirmininkas sako, jog Mokėjimų strategijoje siekiama toliau didinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengvai bei paprastai keisti mokėjimo paslaugų teikėją.
Siekis mažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimų sprendimų
LB valdybos pirmininko teigimu, siekiama stiprinti ir konkurencingą europinę mokėjimų rinką, mažinant priklausomybę nuo ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų bei į šalį pritraukiant europinį atsiskaitymo būdą.
„Šiandien Lietuvoje atsiskaitymams prekybos ir paslaugų vietose mes naudojame tik ne europines mokėjimo korteles ir mobiliąsias pinigines. Daugelyje Europos valstybių yra nacionaliniai arba regioniniai sprendimai. Lietuvoje to nėra, todėl reikia sukurti sąlygas, kad europinis atsiskaitymo ir mokėjimo sprendimas ateitų ir į Lietuvą“, – dėstė G. Šimkus.
Jis sako, jog pagal momentinius mokėjimus Lietuva yra tarp lyderiaujančių valstybių, tačiau esą išnaudojamos dar ne visos jų teikiamos galimybės.
Tolesnei plėtrai numatyta galimybė pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus ne tik gyventojų tarpusavio atsiskaitymams, bet ir elektroninei prekybai, mokesčių, įmokų sumokėjimui, verslo mokėjimams ar net atsiskaitymams fizinėse ir prekybos vietose.
„Čia yra tokios kaip ir alternatyvos – yra galimybė plėtoti SEPA prašymų sumokėti schemą – tai yra įstatyminis keitimas. Tačiau yra alternatyva, kad galėtų (atsirasti – ELTA) tokia arba panaši SEPA prašymų sumokėti funkcionalumus įgyvendinanti privati schema“, – sakė jis.
Centrinio banko vadovas pažymi, jog taip pat mokėjimų sistemą galės papildyti skaitmeninis euras, kurio reglamento projektas šiuo metu svarstomas Europos Parlamente. Manoma, kad bandomasis projektas galėtų būti pradėtas kitąmet, o skaitmeninis euras pasirodyti – 2029 m.
Saugumo ir atsparumo didinimas, paslaugų prieinamumo didinimas ir inovacijų skatinimas
„Saugumo ir atsparumo didinimas – griežtesnė kova su sukčiavimu, didesnė paslaugų teikėjų atsakomybė ir pasirengimas užtikrinti atsiskaitymus net ir nenumatytomis aplinkybėmis (nuo geopolitinių grėsmių iki gamtos stichijų).
Paslaugų prieinamumo didinimas – siekiama, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar įgūdžių, galėtų naudotis tiek nuotolinėmis, tiek fizinėmis paslaugomis, būtų užtikrintas grynųjų pinigų prieinamumas regionuose. Taip pat siekiama toliau didinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengvai ir paprastai keisti mokėjimo paslaugų teikėją.
Inovacijų skatinimas – stiprinti rinkos konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimų sprendimų“, – skelbia LB.
Be to, pažymima, kad strategija parengta įvertinus Lietuvos mokėjimų rinkos raidą, geopolitinę aplinką ir dialogo su mokėjimo paslaugų teikėjais bei naudotojais metu išsakytus lūkesčius.
T.Bauro nuotr.
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo euro zonos dalimi, reikšmingai keitėsi gyventojų mokėjimo įpročiai, atsirado ir išpopuliarėjo naujos mokėjimo paslaugos (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, mokėjimo inicijavimo paslaugos, e. sąskaita), aktyviai steigėsi nauji rinkos dalyviai (pavyzdžiui, elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigos). Šiuo metu Lietuvoje licencijuoti finansų rinkos dalyviai teikia mokėjimo paslaugas 40 mln. klientų visoje Europos ekonominėje erdvėje“, – pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos bankas.
Išryškėjo ir nauji iššūkiai
Nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaičius, anot LB, išaugo daugiau kaip 11 kartų, o išviliotų lėšų suma – daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos bankas praėjusią savaitę pateikė Vyriausybei Mokėjimo įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo projektus, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių bei atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu.
„Rusijos agresijos, kibernetinių atakų ir kitų grėsmių akivaizdoje auga būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms bei mažinti priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimų sprendimų“, – pabrėžia LB.
Lietuvos banko apklausos rodo, kad fizinis mokėjimo paslaugų prieinamumas vis dar svarbus daugeliui gyventojų, todėl siekiama tinkamai atliepti jų poreikius ir užtikrinti, kad vartotojai gautų pageidaujamas paslaugas jiems patogiu būdu (ypač regionuose).
2022 m. finansų rinkos dalyviai šalies regionuose įrengė 100 bankomatų. Tai leido ketvirtadaliui milijono regionų gyventojų 40 šalies savivaldybių grynųjų pinigų pasiimti greičiau ir patogiau.
Vis dėlto grynųjų pinigų prieinamumas bei poreikiai fiziškai gauti finansines paslaugas skirtingose savivaldybėse, anot LB, yra nevienodos, todėl šį klausimą reikia spręsti individualiai, bendradarbiaujant savivaldybėms ir finansų įstaigoms.
„Lietuvai stiprinant savo rinkos konkurencingumą ir integraciją su euro zonos šalimis svarbu siekti, kad prekybos ir paslaugų vietose atsirastų naujas europinis mokėjimų sprendimas, kuris užtikrintų konkurenciją su neeuropinėmis mokėjimo kortelėmis. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių pagal momentinius mokėjimus, tačiau išnaudojame dar ne visas jų teikiamas galimybes.
Tolesnei plėtrai galima pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus. Tai leistų pasiūlyti naujų, patogesnių mokėjimo paslaugų gyventojams ir verslui, mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiant daugiau galimybių teikti paslaugas euro zonos šalyse“, – pažymi LB.
Visą strategiją galite perskaityti čia: Lietuvos mokėjimų rinkos strategija.