Dalis konservatorių Seime pasiūlė atsiskaitymų grynaisiais ribą mažinti nuo 5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Taip pat siūloma visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais tarp įmonių.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ragino eiti priešingu keliu – ribą didinti iki 15 tūkst. eurų. Anot jo, dabartiniai siūlymai smaugia smulkųjį verslą ir neša pelnus bankams.

Visą laiką atsiskaitymų grynaisiais ribojimas pateikiamas kaip kovos su šešėliu vėzdas. O gal vis dėlto tai ribotų žmonių laisvę, patogumą, smaugtų smulkųjį verslą? Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Rasa Virvilienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė, pakomentavo Lietuvos banko atliktą analizę, kuri rodo, kad Lietuva beveik pirmauja ES pagal atsiskaitymų grynaisiais mastą.

[[ge:lrytas:lrytas:41295983]]

2024 m. 54 proc. visų atsiskaitymų buvo vykdomi grynaisiais pinigais, o tai sudarė 59 proc. visos atsiskaitymų vertės. Tačiau, lyginant su 2022 metais, šis skaičius yra šiek tiek sumažėjęs.

Tačiau, anot laidos pašnekovės, gyventojų įpročiai išlieka tokie, kad jie vis dar mėgsta labiau naudoti grynuosius pinigus.

[[ge:lrytas:lrytas:40172843]][[ge:lrytas:lrytas:40628748]][[ge:lrytas:lrytas:41316131]]

R. Virvilienė priminė svarbią taisyklę: pagal galiojantį įstatymą, jeigu nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais už daugiau kaip 5 tūkst. eurų vertės sandorį – pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia paslaugos, neveikia internetas, sutrikęs mobilusis parašas, o atsiskaityti būtina nedelsiant – galima VMI pateikti pranešimą apie įvykdytą atsiskaitymą grynaisiais pinigais.

Tam skirta 10 dienų.

„Mūsų statistika rodo, kad absoliuti dauguma atsiskaitymų grynaisiais vyksta transporto priemonių pardavimo sektoriuje, daugiausia – naudotų automobilių rinkoje. Didžioji dalis pirkėjų, atsiskaitančių grynaisiais pinigais, yra užsienio piliečiai – jie sudaro apie 93 proc. visų tokių sandorių.

Mums pateikiami paaiškinimai, kad užsieniečiai paprastai neturi atsiskaitomosios sąskaitos Lietuvoje, todėl negali atlikti pavedimo. Jie atvyksta konkrečiu tikslu – įsigyti automobilį – ir už jį atsiskaito grynaisiais pinigais. Tai įvardijama kaip objektyvi aplinkybė“, – komentavo VMI atstovė.

Į tai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sureagavo replikuodama: „Visi pranešimai, kad negalėjau atsiskaityti pavedimu, todėl atsiskaičiau grynaisiais, baigiasi baudomis.“

[[ge:lrytas:lrytas:41488436]]

Pasak R. Virvilienės, nuo įstatymo įsigaliojimo 2022 m. lapkritį VMI gavusi apie 36 tūkst. tokių pranešimų. Juose nurodyta atsiskaitymų grynaisiais suma per visą laikotarpį viršija pusę milijardo eurų.

Per tą laiką surašyta daugiau nei keturi šimtai protokolų, kai buvo pažeista atsiskaitymų negrynaisiais pinigais tvarka. Absoliuti dauguma pažeidimų susiję su atsiskaitymais grynaisiais virš 5 tūkst. eurų – dėl to asmenys buvo nubausti.

Kita dalis pažeidimų – mokėjimų skaidymas, siekiant išvengti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais, už ką taip pat surašyti protokolai.

Į radijo laidą paskambinęs klausytojas Pranas kėlė kitokią problemą.

„Man, kaip smulkiam verslininkui, labiausiai kliūna tai, kad bankai ima ne fiksuotą mokestį už operaciją kortele, o procentą nuo apyvartos. Pavyzdžiui, parduodu cigaretes. Atsiskaito žmogus, sumoka kortele. Aš net tik neuždirbau, bet dar sumokėjau bankui už pardavimą.

Arba prekiauju padangomis. Gerų padangų komplektas kainuoja virš tūkstančio eurų. Didmeninėje prekyboje marža – labai maža. Jei parduodu padangų komplektą atsiskaitant kortele, bankas uždirba daugiau, nei aš. Jie nuo apyvartos pasiima 2–3 procentus, – kalbėjo klausytojas. –

O man prireikus banke skubiai išgryninti legaliai užsidirbtus 15 tūkst. eurų, bankas nulupo 500 eurų.“

R. Virvilienė į tai sureagavo sakydama, kad tiek pas mus, tiek užsienyje diskutuojama apie tai, kad ribojimai turėtų eiti kartu su skatinimo priemonėmis.

Kritiškai kalbėjo ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41488437]]

„Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba aiškiai informavo tiek Lietuvos banką, tiek Finansų ministeriją, tiek Seimo Biudžeto ir finansų komitetą: atsiskaitymų grynaisiais riba turėtų būti didinama. Užtenka šitaip spausti smulkųjį ir vidutinį verslą ir tikėtis, kad jis atsilaikys. Iš to naudą gauna tik bankai.

Smulkiojo verslo atstovai teigia, kad jei ribą sumažins, reikės įvesti papildomus mokesčius už atsiskaitymus kortele, ar taikyti nuolaidas tiems, kurie mokės grynaisiais.

Be to, juk jau įvesti skaitmeniniai aparatai dėl vadinamųjų „nelegalių“ pinigų – įmonės jau patyrė didelių nuostolių. Dabar dar atimkit iš žmonių grynuosius – arba visi nueis į šešėlį, arba užsidarys. Tiek tų pamąstymų, kaip iš to mažiuko paimti – koktu klausytis“, – dėstė D. Matukienė.

Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto ekonomistas, paaiškino: ko besiimtume, visiškai išnaikinti šešėlio nepavyks. Tačiau kiek jis bus įsiterpęs į verslą, priklausys nuo to, kokius turime įstatymus ir kaip gebėsime reguliuoti pinigų srautus.

„Grynųjų pinigų kiekis turi koreliuoti su šešėliu: jei šešėlis didėja – mažėja grynųjų kiekis.

Rizikingiems sektoriams grynųjų kiekis turi mažėti: VMI tikrai turi mokesčių mokėtojų rizikos registrą. Pavyzdžiui, Lenkijoje papuolus į tokį registrą leistina atsiskaityti grynaisiais riba mažėja“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Investuotojų forumo vykdantysis direktorius Vytautas Šilinskas laikosi nuomonės, kad grynieji savaime nėra blogis, su sąlyga, kad sumokami visi mokesčiai.

„Reikia pripažinti, kad šešėlis pas mus didelis.

Lyginant su Švedija, Lietuvoje mokesčių tarifai panašūs, tačiau surinkimas mažesnis – mokesčių tarifai dideli, tačiau juos moka tik tie, kurie moka sąžiningai. Reikia pabrėžti, kad ir atsiskaitantieji grynaisiais moka mokesčius. Bet nedvejoju, kad tie, kurie mokesčių nemoka, ne pavedimą daro.

Keistai atrodo, kai Seimo nariai sako, kad reikia didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą. Man atrodo, kad reikia kovoti su šešėliu. Turime sukurti paskatas, kad žmonėms kiek įmanoma patogiau būtų atsiskaityti pavedimu“, – savo poziciją dėstė V. Šilinskas.

O D. Čibirienė atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinis įstatymo projektas sako, jog atsiskaitymai tarp juridinių asmenų nuo pirmo euro cento grynaisiais – jau įstatymo pažeidimas ir šešėlis.

„Tai – labai stiprus juridinių asmenų veiklos ribojimas.

Įsivaizduokite situaciją: įmonei atskaitingas asmuo už grynuosius nuperka pakelį kavos. Savo kortele nenori mokėti, kad jo asmeninėje sąskaitoje nesivartytų įmonės apyvartos. Apmoka grynaisiais, nes įmonė dėl kiekvieno darbuotojo banke kortelės tikrai neišims.

Arba įmonės vardu nusiperki tušinuką ir man sąskaitos jau neišrašys, nes sumokėta grynaisiais.

Apskritai atsiskaitymo grynaisiais ribojimas kelia šešėlį, nes gyventojai vienaip ar kitaip mažina atsiskaitymo grynaisiais kiekį ir sumą. Tačiau yra gyventojų kategorija, kuriai be galo sudėtinga atsiskaityti negrynaisiais. Aš pati visada turiu grynųjų pinigų, nes būna situacijų, kad pamirštu kortelės PIN kodą. Yra žmonių, kuriems pensijos iki šiol atnešamos grynaisiais į namus ir jie kitokio būdo atsiskaityti nė nepripažįsta“, – komentavo D. Čibirienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41488435]]

Kad „nėra logikos uždrausti viską iki nulio“, sutinka ir KTU ekonomistas E. Stankevičius.

„Kitos šalys, kurios sunkiau susitvarko su grynaisiais, mažina atsiskaitymo jais ribą. Pavyzdžiui, italai, prancūzai padarę atsiskaitymą grynaisiais iki tūkstančio eurų.

Bet, kalbant apie Lietuvą, žmonės, kurie gauna tik darbo pajamas, neturi visiškai jokios mokestinės rizikos“, – kalbėjo ekonomistas.

[[ge:lrytas:lrytas:41488312]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Išgirdusi apie dar vieną ruošiamą apynasrį verslininkų atstovė nesusilaikė: „Koktu klausytis“