Privačių namų savininkams akivaizdu, kad turtu turi rūpintis patys. O štai daugiabučių gyventojai dėl kaupiamųjų lėšų dydžio reiškia nepasitenkinimą įsivaizduodami, kad jų turtą remontuos kas nors kitas.

Valstybė, skatindama gyventojus rūpintis savo namu, numatė pokyčių – kaupiamųjų lėšų įmokos priklausys nuo pastato būklės.

„Sausio mėnesį įsigaliojęs minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas buvo signalas iki vasaros daugiabučių gyventojams išsiaiškinti, kokios būklės yra jų turtas, ir susitarti, kaip jis bus prižiūrimas artimiausius kelerius ar net keliolika metų.

Šiandien svarbu suprasti, kad be ilgalaikio remonto plano tarifą gali lemti ne gyventojų sprendimai, o namo būklė, todėl ypač svarbu šios kontrolės neprarasti“, – sakė pastatų administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

[[ge:lrytas:lrytas:41833154]]

Jei ilgalaikio remonto planas nebus parengtas, o namo būklė bloga, kaupiamųjų lėšų suma gali padidėti 2–4 kartus.

Gyventojai ilgalaikį planą kartais painioja su privalomu remontu čia ir dabar. Iš tiesų planas padeda stebėti situaciją, racionaliai išdėstyti sprendimus per tam tikrą laiką.

„Be plano namas dažniausiai gyvena nuo gedimo iki gedimo, o tai beveik visada kainuoja brangiau. Būtent todėl nuo šių metų liepos 1-osios tarifo pokytį lems ne tik minimalus tarifas, įsigaliojęs metų pradžioje, bet ir tai, ar namas atliko namų darbus“, – akcentavo A.Soikinas.

Pasididinti, o jei nėra poreikio, sumažinti kaupimą gyventojai gali bendru sutarimu.

[[ge:lrytas:lrytas:41909109]][[ge:lrytas:lrytas:41734297]][[ge:lrytas:lrytas:41480812]]

Paskola ne visada yra išeitis

„Laikinoji sostinė“ pasiteiravo kelių Kauno daugiabučių bendrijų pirmininkų nuomonės apie būsimus pokyčius ir gyventojų požiūrį į kaupiamąsias lėšas.

„Labai pritariu tokiam įmokų mechanizmui. O už kokius pinigus remontuoti namą, jei nėra kaupiamųjų lėšų? Kol kas įmokos padidėjo juokinga suma – 12,5 cento.

Esu keliolikos daugiabučių pirmininkas. Yra bendrijų Senamiestyje, kurios, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį moka po 50 eurų kaupiamųjų lėšų, o tame pačiame name įsikūrusi įstaiga – 250 eurų.

O renovuotų namų gyventojai moka po 2 eurus.

Jei žmonės balsuoja mokėti, sakykime, po 15 centų už kvadratinį metrą, o stogo remontui reikia 10 tūkst. eurų, niekaip nesukaupsi tokios sumos.

Bendrijos samdo pastatų techninės priežiūros įmonę, kuri kasmet atlieka namo apžiūrą.

Ar ji daroma formaliai, ar ne, priklauso nuo pirmininko“, – mintimis dalijosi 20 metų pirmininkavimo patirtį turintis Gediminas Zakšauskas.

Aurimas Podskočimas namo bendrijos reikalais rūpinasi jau dešimt metų.

„Pats dalyvavau namo statyboje, pats jame ir gyvenu. Mūsų daugiabučio būklė labai gera. Kaupiamųjų lėšų įmokos mūsų bendrijoje yra 9–10 centų už kvadratinį metrą.

Kaupti būtina, nes jei staiga prireikia pinigų, imti paskolą iš banko nėra pats geriausias variantas.

Konfliktų dėl įmokų dydžio negali būti. Yra įstatymas ir privalai jo laikytis, nes ne pirmininkas tai sugalvojo“, – kalbėjo A.Podskočimas.

[[ge:lrytas:lrytas:41926055]]

Gyventojus reikia ir šviesti

O štai Neringa Jakavickienė yra aštuonbučio namo bendrijos pirmininkė. Kuo mažesnė bendruomenė, tuo mažiau problemų – gyventojai lengviau susitaria dėl sprendimų.

„Mūsų namo būklė gera. Užsidengėme stogą, pati ant jo lipau, perdažėme fasadą.

Dėl kaupiamųjų lėšų gyventojai nekėlė jokių klausimų“, – teigė N.Jakavickienė.

Keliolikos daugiabučių bendrijoms vadovaujanti Rūta Kavaliauskienė irgi pritarė būsimiems kaupiamųjų lėšų įmokų pokyčiams.

„Teisingai nuspręsta, nes kai kurie gyventojai linkę nieko nedaryti. Jie įsivaizduoja, jog reikia rūpintis tik savo butu, ir nesupranta, kad stogas, namo sienos, pamatai irgi jiems priklauso.

Labai reta bendrija sutinka pati pasididinti kaupiamųjų lėšų mokestį. Dabar gyventojai vidutiniškai moka 10–30 centų už kvadratinį metrą“, – kalbėjo R.Kavaliauskienė.

O Artūras Maigys yra dviejų daugiabučių bendrijų pirmininkas.

„Gerai, kad valdžia rūpinasi ir įpareigoja gyventojus rūpintis turtu, nes dauguma mano, jog kažkas turi ateiti ir pasirūpinti. Yra bendras ir asmeninis turtas, kuriam žmonės turi skirti lėšų.

Jei gyventojai sąmoningi ir suinteresuoti, patys turėtų pasididinti kaupiamųjų lėšų įmokas.

[[ge:lrytas:lrytas:41926053]]

Problemų kyla su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie anuomet butus gavo iš gamyklų ar įmonių.

Senesnės statybos namuose gyvena būtent vyresnio amžiaus žmonės, todėl turi vykti aiškus švietėjiškas darbas“, – sakė A.Maigys.

Planas – keleriems metams

Bendrijos, norėdamos sudaryti ilgalaikį pastato priežiūros planą, dažniausiai samdo techninės ekspertizės specialistus. Jų paslaugos kainuoja apie 130–150 eurų.

„Svarbu išsklaidyti vieną dažną baimę: ilgalaikis remonto planas nėra darbų užsakymas.

Dalis gyventojų jo vengia, nes mano, kad vos tik planas bus patvirtintas, administratorius iš karto pradės visus jame numatytus darbus, o išlaidos staiga išaugs, tačiau taip nėra.

Ilgalaikis planas yra kelerių ar keliolikos metų namo priežiūros žemėlapis, kuris leidžia iš anksto susitarti dėl prioritetų“, – paaiškino „Civinity“ atstovai.

Daugiabučiuose artėja svarbūs pokyčiai: kai kam kaupiamosios lėšos išaugs kelis kartus