„Svarbu nepamiršti, kad esminė II pakopoje sukauptų lėšų paskirtis yra kaupimas senatvei. Jų panaudojimas šiandien mažina būsimas pajamas, kurios ateityje gali būti itin reikalingos. Dėl to paskolų grąžinimas šiomis lėšomis gali būti racionalus tik tam tikromis aplinkybėmis“, – pažymi V. Bernatavičius.
Pirmas žingsnis – finansinės pagalvės formavimas
Pasak eksperto, apie finansinių įsipareigojimų mažinimą verta svarstyti tada, kai paskolų palūkanų norma viršija tikėtiną investicinę grąžą.
Nors pensijos didėja, vis dar stipriai atsiliekame: senjorai vos suduria galą su galu
„Kitaip tariant, paskolą grąžinti logiška tuomet, kai ji „kainuoja“ daugiau, nei galėtume uždirbti investuodami. Taip pat tai gali būti tikslinga esant nestabilioms pajamoms ar neturint finansinio rezervo, kai kyla rizika nebesuvaldyti įsipareigojimų“, – sako „GF banko“ atstovas.
Vis dėlto sprendžiant, kaip paskirstyti atsiimtas lėšas, prioritetas turėtų būti finansinis stabilumas. Neturint sukaupto rezervo pirmiausia reikėtų suformuoti finansinę pagalvę – paprastai rekomenduojama 3–6 mėnesių išlaidų dydžio suma.
Susiję straipsniai
„Tik sukaupus finansinį rezervą verta dengti brangiausius įsipareigojimus, pavyzdžiui, vartojimo kreditus, kurių palūkanos dažnai viršija vidutinę investicinę grąžą. Likusias lėšas tikslinga nukreipti ilgalaikiam finansiniam saugumui stiprinti“, – teigia V. Bernatavičius.
Svarstant apie būsto paskolos grąžinimą, būtina atlikti skaičiavimus. Jei paskolos palūkanos yra aukštos arba paskola su kintama norma brangsta, dalinis ar visiškas jos grąžinimas gali būti naudingas.
Tačiau esant žemoms fiksuotoms palūkanoms dažnai racionaliau paskolą išlaikyti ir lėšas investuoti didesne grąža nei kainuoja pati skola.
Kada įsipareigojimų mažinti neapsimoka?
Sumažinus įsipareigojimus, svarbu nesukurti naujų problemų. Kadangi skolai grąžinti panaudojamos ateičiai skirtos lėšos, būtina kuo greičiau grįžti prie nuoseklaus kaupimo.
„Sumažinus įsipareigojimus, dažniausiai padidėja disponuojamos pajamos, todėl jas būtina panaudoti tikslingai – pirmiausia finansinio rezervo stiprinimui, o vėliau taupymui ir investavimui. Taip pat svarbu įvertinti investavimo rizikas ir savo kompetenciją bei vengti nepatikimų pasiūlymų, ypač augant finansinio sukčiavimo mastui“, – pabrėžia V. Bernatavičius.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad yra situacijų, kai paskolų grąžinimas nėra optimalus sprendimas. Jei paskolų palūkanos yra žemos, o saugios taupymo ar investavimo priemonės – pavyzdžiui, terminuotieji indėliai ar vyriausybės vertybiniai popieriai – siūlo didesnę grąžą, finansiškai naudingiau lėšas įdarbinti, o ne skubėti mažinti įsipareigojimus.
Tiems, kurie tikisi, kad vienkartinis paskolų sumažinimas reikšmingai pagerins jų mokumo vertinimą, ekspertas atsako, kad tai nėra vienintelis kriterijus.
„Bankai tokį žingsnį dažniausiai vertina teigiamai, nes mažėja skolos ir pajamų santykis. Tačiau tai nėra vienintelis kriterijus – vertinamas ir ilgalaikis pajamų stabilumas bei finansinė drausmė. Todėl vienkartinis sprendimas negali pakeisti nuoseklaus ir atsakingo finansų valdymo“, – pažymi „GF banko“ atstovas.