Skirtumas tarp didžiausių pensijų Lietuvoje ir Lenkijoje verčia kilstelėti antakius – kaimyninėje šalyje rekordinė pensija jau viršija 12 tūkst. eurų per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvoje ji gerokai mažesnė ir nesiekia nė 4 tūkst. eurų.

Nors pensijų dydžiai Lietuvoje ir Lenkijoje laipsniškai auga, tačiau skirtumai tarp mažiausių ir didžiausių išmokų išlieka itin ryškūs. Vieni senjorai gauna vos kelis šimtus eurų, o kiti – ne vieną tūkstantį eurų per mėnesį.

Tokie kontrastai atskleidžia, kaip stipriai būsimos pensijos priklauso nuo darbo stažo, sumokėtų įmokų ir per gyvenimą gautų pajamų. Vis dėlto daugeliui gyventojų pensijų dydžiai vis dar kelia nerimą dėl finansinio saugumo senatvėje.

Dar labiau stebina tai, kad Lenkijos senjoras, gaunantis didžiausią pensiją, dirbo net iki 86 metų ir per daugiau kaip šešis dešimtmečius sukaupė solidų pensijų kapitalą.

[[ge:lrytas:lrytas:41603899]]

Rekordinė pensija Lenkijoje

2,7 tūkstančio zlotų (apie 630 eurų) – tiek po pensijų ir rentų indeksavimo padidės išmoka senjorui, kuriam Socialinio draudimo įstaiga (ZUS) moka didžiausią pensiją visoje Lenkijoje. Vyras dirbo iki 86 metų ir nė vienos dienos nebuvo nedarbingume.

„Senjoras sukaupė įspūdingą pensijų kapitalą, kuris viršija 2,4 mln. zlotų (aut past. – apie 558 000 eurų)“, – laikraščiui „Fakt“ sakė ZUS Pensijų ir rentų išmokų departamento direktorius Bartoszas Gaca.

Jis taip pat pridūrė, kad po indeksavimo mažiausia pensija padidės 99 zlotais (apie 22 eurus), ir sieks tiksliai 1 978 zlotus bruto (460 eurų).

[[ge:lrytas:lrytas:41887022]][[ge:lrytas:lrytas:41885016]][[ge:lrytas:lrytas:41832435]][[ge:lrytas:lrytas:41834401]]

Kuo didesnė pensija, tuo didesnis bus ir padidinimas – tai matyti iš didžiausios ZUS mokamos išmokos.

Kokias pensijas gauna lenkai

Kaip leidiniui „Fakt“ nurodė ZUS atstovas, didžiausia pensija šalyje siekia 51 tūkst. zlotų (apie 12 tūkst. eurų), o po indeksavimo padidėjus maždaug 2 tūkst. 700 zlotų (apie 630 eurų) – daugiau nei 54 tūkst. zlotų (apie 12 500 eurų).

B. Gaca paaiškino, kad ją gaunantis asmuo į pensiją išėjo tik būdamas 86 metų, o įmokas mokėjo daugiau kaip 62 metus ir nesirgo.

„Tiesa, apskaičiuojant pensiją buvo įvertinti ir nedraudiminiai laikotarpiai, tačiau jie susiję su studijomis, o ne su laikotarpiais, kai žmogus buvo nedarbingume“, – pažymėjo ZUS ekspertas.

Tuo tarpu vidutinė pensija šalyje siekia apie 4,1 tūkst. zlotų (apie 950 eurų) bruto.

Visgi, kaip rodo duomenys, Lenkijoje kasmet daugėja žmonių, kurių pensija viršija 7 tūkst. zlotų (1620 eurų). 2020 m. tokių senjorų buvo beveik 37 tūkst., o 2025 m. – jau net 623 tūkst.

Skelbiama, kad rekordinę pensiją gaunantis senjoras taip pat gaus ir vadinamąją tryliktąją išmoką iš ZUS. Ji bus išmokėta balandį kartu su pagrindine pensija ir sieks 1 978 zlotus (apie 460 eurų) bruto – tiek pat, kiek minimali pensija.

Visgi, mažiausia šiuo metu ZUS mokama pensija siekia vos 2 grašius per mėnesį – ją gauna moteris, kuri per visą savo karjerą socialinio draudimo įmoką mokėjo tik už vieną darbo dieną.

Pensijų skirtumai – pribloškia

Tuo tarpu Lietuvoje senatvės pensijos svyruoja nuo 327 iki 3879 eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2026 m. vasario mėn. siekė 803,86 eurų.

„Sodros“ duomenimis, skirtumas tarp mažiausių ir didžiausių senatvės pensijų išmokų yra itin ryškus. Mažiausią senatvės pensiją Lietuvoje – nuo 327,91 iki 350 eurų – šių metų sausį gavo 137 senjorai, sukaupę tik minimalų socialinio draudimo stažą. Tuo tarpu didžiausių pensijų vidurkis siekia beveik 3,9 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:41890928]]

„Mažiausias senatvės pensijos dydis yra 327,91–350 Eur. Šių metų sausį pensiją tokiame intervale gavo 137 žmonės.

Tai yra tie senjorai, kurie turi sukaupę minimalų socialinio draudimo stažą, bet neturi būtinojo, todėl minimali jų pensijos riba yra lygi bazinės pensijos dydžiui – 327,91 Eur. Primenu, jog tie senjorai, kurie neturi minimaliojo stažo, gali gauti senatvės šalpos pensiją“, – Lrytui nurodė „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė.

Anot jos, svarbu atkreipti dėmesį, jog šiame mažiausiame intervale nurodoma tik senatvės pensijos suma.

„Tiesa, ji kai kuriais atvejais – su priemokomis, susijusiomis su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD). Jei žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą, pasak specialistės, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei MVPD – tuomet „Sodra“ moka priemoką, kad galutinė suma siektų MVPD.

2026 m. jis yra 468 Eur. Tačiau šiuo atveju, kai žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis, todėl ir išmokama galutinė suma yra mažesnė už MVPD“, – sakė ji.

Specialistė pažymėjo, kad intervalas neapima kitų gaunamų pensijų, pavyzdžiui, našlio ar valstybinės pareigūno. Bendra jų ir senatvės pensijos suma gali turėti įtakos ir MVPD dydžiui.

S. Ramoškaitė taip pat nurodė, kad didžiausių senatvės pensijų 4 asmenų vidurkis 2026 m. sausį buvo 3879,41 Eur.

Pensijų skirtumai – pribloškia: Lenkijos senjorams lietuviai galėtų tik pavydėti