Kunigas Saulius Filipavičius toliau išgyvena dramą. Nors dvasininkas dar prieš kelerius metus buvo visiškai išteisintas, jo bandymas iš valstybės prisiteisti 30 tūkst. eurų už sugadintą sveikatą ir reputaciją subliūško.

Panevėžio apygardos teismas padėjo galutinį tašką nekasdienėje byloje – 64 metų kunigo S.Filipavičiaus ieškinys dėl reikalaujamos kompensacijos atmestas.

Teismas konstatavo, kad teisėsauga turėjo pakankamą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą dvasininko atžvilgiu, todėl jokia kompensacija jam nepriklauso.

Patyrė FNTT smūgį

[[ge:lrytas:lrytas:41713172]]

Istorija, privertusi ilgametį Troškūnų Švenčiausiosios Trejybės parapijos kleboną S.Filipavičių varstyti teismų duris, prasidėjo dar 2018-aisiais.

Tąkart Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), gavusi signalą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, ėmėsi tyrimo.

Kaltinimai skambėjo grėsmingai: esą dvasininkas septynerius metus versliškai skolino pinigus fiziniams ir juridiniams asmenims – fiksuoti net 38 atvejai, o bendra paskolinta suma siekė daugiau nei 624 tūkst. eurų.

Taip pat įtarinėta, kad S.Filipavičius slėpė mokesčius ir aplaidžiai tvarkė tiek savo ūkininko ūkio, tiek parapijos buhalteriją. Esą nebuvo aišku, kur nugulė tikinčiųjų aukos ir rinkliavos.

[[ge:lrytas:lrytas:41518341]][[ge:lrytas:lrytas:41659661]][[ge:lrytas:lrytas:41697241]]

Skyrė piniginę baudą

Tačiau jau pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad bent jau kaltinimai versliškai skolinant pinigus yra nepagrįsti.

Į teismą iškviesti parapijos gyventojai pasakojo, kad jiems paskolinęs pinigų kunigas nesiekė jokios naudos – net palūkanų nereikalaudavo ir vadino tai finansine parama.

Ne vienam žmogui tokia parama padėjo ūkininkaujant ir sprendžiant kitas buities ar sveikatos problemas.

Vis dėlto bylą išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas kleboną pripažino kaltu aplaidžiai tvarkant ūkininko ir parapijos buhalteriją ir skyrė jam 3012 eurų baudą.

Tačiau vėliau Panevėžio apygardos teismas ir Aukščiausiasis teismas dvasininką visiškai išteisino.

Šie teismai pabrėžė, kad Bažnyčios aukų apskaita – jos vidaus reikalas, į kurį valstybė nesikiša, o pats pinigų skolinimo faktas, nors ir nustatytas, nusikaltimo sudėties neįrodo.

Pateikė ieškinį valstybei

Atsikratęs baudžiamosios atsakomybės šešėlio S.Filipavičius padavė valstybę į teismą ir pareikalavo 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dvasininko įsitikinimu, prokurorų ir FNTT pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir jį sužlugdė.

[[ge:lrytas:lrytas:41833263]]

„Mano atvejis parodė, kaip mūsų teisėsaugos sistema gali be jokios prasmės valkioti kiekvieną žmogų, nepaleisdama jo metų metus. Jaučiausi kaip ėriukas, stovintis prieš traukinį, kuris važiuoja ant manęs, o aš negaliu jo sustabdyti“, – sakė kunigas.

Ieškinyje ir vėlesniame apeliaciniame skunde dvasininkas teisėsaugai negailėjo kritikos. Jis tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, selektyviai renkant ir vertinant įrodymus.

„Nesuprantu, kaip žmogus, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, gali kelti tokius kaltinimus, kurie buvo pateikti man. Teisingai teigė klasikai, kad žmogaus kvailybei ribų nėra“, – vaizdžiai kalbėjo S.Filipavičius.

Dvasininkas ypač piktinosi, kad pareigūnai pernelyg giliai lindo į bažnyčios finansinius reikalus.

Anot jo, „prokuratūra, peržengdama kompetencijos ribas, taikė ir aiškino Bažnyčios vidaus dokumentus, ėmėsi tirti ir inicijavo tyrimą aplinkybių, kurios yra išskirtinai Bažnyčios vidaus reikalas, nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto valstybės ir Bažnyčios atskirumo principo“.

S.Filipavičius taip pat teigė, kad tyrimo metu buvo nefiksuojamos kaltinimui nepalankios aplinkybės, ignoruota net Lietuvos banko pozicija, o visa byla tebuvo bandymas dirbtinai sudaryti sąlygas patraukti atsakomybėn.

Skunde – atviravimai

Teismui pateiktuose dokumentuose atsiskleidė ir asmeninė kunigo drama.

Pasak jo, beveik ketverius metus trukęs baudžiamasis procesas jį morališkai gniuždė.

Skunde dvasininkas atviravo apie patirtą „didžiulį ir nuolatinį psichologinį spaudimą, susijusį su nuolatiniu bylos aptarinėjimu viešojoje erdvėje“.

Jis teigė jautęs nerimą dėl savo ateities, bet, svarbiausia, dėl galimybės tęsti savo, kaip kunigo, tarnystę, kuriai skyrė visą savo gyvenimą.

S.Filipavičius pabrėžė, kad dėl kilusio skandalo jautė gėdą net prieš kitus dvasininkus, nors jokių nusikaltimų nepadarė.

Pašlijo ir kunigo sveikata – dabar be vaistų jis neįveikia nerimo, sutriko kalba. Anksčiau aiškiai kalbėjęs dvasininkas, garsėjęs kaip įtaigus pamokslininkas, ėmė kalbėti švepluodamas, neištaria kai kurių garsų.

[[ge:lrytas:lrytas:41833258]]

Žibalo į ugnį dar įpylė tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Greiciūnas. Dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui teisme jis viešai žiniasklaidai pateikė kategoriškų pareiškimų.

Anot S.Filipavičiaus, taip buvo formuojama iš anksto neigiama visuomenės nuomonė prokurorui pareiškus, kad kunigas netvarkė jokios buhalterinės apskaitos.

Neįžvelgė nieko neteisėto

Vis dėlto dvasininko bandymas prisiteisti kompensaciją buvo nesėkmingas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, o neseniai tokiam sprendimui pritarė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija.

Teismai pabrėžė, kad vien faktas, jog asmuo galiausiai išteisinamas, savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

Kolegija konstatavo, kad FNTT turėjo pakankamą pagrindą tirti S.Filipavičiaus šimtatūkstantines paskolas bei ūkinę veiklą.

Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad pats dvasininkas tyrimo metu nebuvo linkęs aktyviai bendradarbiauti, – ūkininko apskaitos žurnalus tyrėjams jis pateikė tik po metų, kai tyrimas jau artėjo prie pabaigos.

„Nenustatyta, kad įtarimas ar kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai“, – konstatavo teismas.

O prokuroro bendravimas su žiniasklaida pripažintas teisėtu institucijos pareigos informuoti visuomenę vykdymu – juolab kad asmens duomenys oficialiai nebuvo atskleisti.

Skambi byla kunigui kainavo ne tik reputaciją: „Jaučiausi kaip ėriukas, stovintis prieš traukinį“