Ministerijos duomenimis, 74 proc. gyventojų 2025 m. gavo bent vieną išmoką. Vis tik pabrėžiama, kad į šį skaičių įeina visi žmonės, bent kartą gavę ligos išmoką, taip pat – vaiko išmokų gavėjai.
Bendrai skaičiuojama, kad išmokėtų socialinių pašalpų suma pernai siekė 135,8 mln. eurų. Tai – 18,4 proc. daugiau, lyginant su ankstesniais metais.
Nors stebimas augimas, SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovės Ugnės Užgalės teigimu, lyginant 2024 ir 2025 m., socialinių pašalpų gavėjų skaičius mažėja.
Dėl besaikio vartojimo pirštu beda į žmoniją: turime traukti rankinį stabdį
„Tikriausiai visi esame girdėję apie mitą, kad Lietuvoje yra labai daug „pašalpinių“. Duomenys leidžia sulaužyti tuos mitus. Socialinės pašalpos gavėjų yra tik apie 2 proc. visų Lietuvos gyventojų“, – pastebėjo U. Užgalė.
Tokių gyventojų skaičius pernai metais siekė 106,3 tūkst. Iš jų – 49,3 tūkst. moterų ir 57 tūkst. vyrų.
Pagal metus, daugiausiai išmokas gaunančių gyventojų priklauso 18–64 m. amžiaus grupei. Mažiausiai – 65 m. ir vyresnių.
O kone pusę pašalpos gavėjų – apie 48 tūkst. – praėjusiais metais sudarė vieniši suaugę asmenys be vaikų.
Susiję straipsniai
Ką sako skurdo rodikliai?
Kovo 31 d. buvo paskelbti paskutiniai duomenys apie skurdo ribą Lieuvoje, jie atspindi 2024 m. padėtį.
U. Užgalė teigė stebinti teigiamą pokytį dėl vaikų skurdo rodiklio, pastarasis 2024 m. siekė 16,9 proc. ir sumažėjo maždaug 2 proc., lyginant su ankstesniais metais. Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 19 proc.
Tačiau didžiausia problema išlieka pensinio amžiaus žmonių skurdas. Tai, kaip teigiama, blogina ir šalies padėtį.
„Senyvo amžiaus asmenys neretai turi negalią ir neretai gyvena vieni. Kai kuriais atvejais, jei sumažinsime senyvo amžiaus žmonių skurdą, mes matysime pagerėjimą visuose rodikliuose“, – pastebėjo U. Užgalė.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė atkreipė dėmesį, kad pagrindinė priemonė, kuri padėtų mažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą, yra pensijų didinimas.
„Ne kartą esu sakiusi, kad vertinant pensinio amžiaus žmonių skurdą, pagrindinis rodiklis yra pensijos. Niekaip kitaip nepamažinsi skurdo, jei nekelsi pensijų“, – sakė J. Zailskienė.
Ministrės teigimu, šiemet pensijos augo labiau nei minimalus atlyginimas. Tikimasi, kad tai kilstels pensininkų pragyvenimo kartelę ir padės jiems išeiti iš skurdo ribos.
Jaunimui trūksta vietų susipažinti?
J. Zailskienė taip pat atkreipė dėmesį į egzistencinę Lietuvos problemą – gimstamumo rodiklius. Manoma, kad kalbant apie demografinę padėtį reikėtų nepamiršti ir kitos svarbios temos – ką daryti, kad jauni žmonės turėtų antrą pusę?
Esą statistika rodo, kad tarp jaunimo vienišų žmonių yra dar daugiau nei tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Kaip vieną iš sprendimų SADM mato susipažinimo vietų kūrimą.
„Šioje vietoje ir Kultūros ministerija galėtų labai plačiai prisidėti prie jaunimo susitikimų, susipažinimo organizavimo. Verslas, kavinės galėtų sugalvoti įdomesnių formų jaunimui susipažinti.
Apklausoje, kur yra pateikiami duomenys, kodėl žmonės nekuria šeimos, 14 proc. pasakė – todėl, kad neturi antros pusės. Užmerkti akis ir sakyti, kad čia nėra problemos, mano nuomone, nereikėtų“, – sakė ministrė.