Su aptariama problema susidūrė vilnietė Lauryna, apie savo patirtį ji papasakojo portalui Lrytas.
„Darbo stažas pradėjo kauptis maždaug prieš septynerius metus. Per šį laikotarpį, žinoma, sirgau ne kartą, tačiau dar neprireikė imti biuletenio ilgesniam laikotarpiui.
Šiemet peršalau, įsisirgau. Buvo paskirtas ilgesnis nei dviejų dienų nedarbingumas. Pirmas dvi dienas apmokėjo darbdavys, už kitas laukiau išmokos iš „Sodros“. Praėjus mėnesiui pradėjau domėtis, kada turėčiau sulaukti išmokos. Ir tik visai atsitiktinai pamačiau, kad pirma pati turiu pateikti prašymą“, – pasakojo mergina.
Dėl besaikio vartojimo pirštu beda į žmoniją: turime traukti rankinį stabdį
Tokių istorijų yra ir daugiau. Tik kai kuriems gyventojams pasiseka mažiau ir apie tai, kad turi pateikti prašymą, sužino po ligos praėjus gerokai ilgesniam laikotarpiui.
„Pasirodo, 5 metus, kai sirgau, negavau išmokų, nes nežinojau, kad reikia užpildyti formą“, – socialiniame tinkle „Reddit“ užsisukusioje diskusijoje rašė vienas gyventojas.
„Prieš porą metų sužinojau, nes „Sodra“ darbovietei atsiuntė laišką apie mane. Sakė, neturim, kaip kitaip susisiekti. Prisijungiau prie „Sodros“ ir pasirašiau.
<...> Tik dar pažiūrėjau, kad pas juos mano visi kontaktiniai duomenys (el. paštas, tel. nr. ir adresas) buvo, tai šiek tiek juokinga“, – patirtimi dalijosi kitas „Reddit“ vartotojas.
Susiję straipsniai
Kalba sukasi apie milijonus eurų
Remiantis naujausia šiuo metu „Sodros“ turima informacija, tokių atvejų yra ne dešimtys ir net ne šimtai. Vasarį 39 tūkst. žmonių buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose raginama užpildyti prašymus.
O gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 4,3 mln. Eur.
„Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.
Primenu, kad tai žmogus gali padaryti ir nesirgdamas, ir neturėdamas laikino nedarbingumo pažymos“, – komentavo „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė.
Tam tikrais atvejais ligos išmoką dar nevėlu gauti ir prašymą užpildžius tik praėjus kuriam laikui po ligos.
„Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. gegužę, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta.
Jei žmogus pateiks prašymą šių metų balandį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių“, – akcentavo specialistė.
M.Bartkevičiūtės nuotr.
Prašymą dėl ligos išmokos gyventojai gali pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Čia taip pat galima patikrinti, ar sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo yra priimtas.
Jei žmogus nurodys savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir el. paštu.
„Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris“, – pridūrė „Sodros“ atstovė.
Kada išmoka nepriklauso?
Pabrėžiama, kad ligos išmoka gali būti skirta tuomet, jei žmogus atitinka būtinas sąlygas: yra draustas ligos socialiniu draudimu, įgijęs reikiamą ligos socialinio draudimo stažą, nedarbingumo laikotarpiu dėl traumos prarado darbo pajamas.
Jei kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką, sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu, tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, tuomet ligos išmoka nebus mokama.
O kai kuriais atvejais išmoka gali būti nutraukta ir po jos paskyrimo.
„Ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas tiems asmenims, kurie be pateisinamų priežasčių pažeidžia elgesio nedarbingumo metu tvarką. Ją nustato Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės.
Pavyzdžiui, tyčia sužalojusiems savo sveikatą, dirbantiems ligos laikotarpiu, vartojantiems alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas“, – paaiškino S. Ramoškaitė.