„Man paskambino išsigandusi mama. Ji pasakė, kad iš banko gavo SMS žinutę, kad yra pakeisti jos banko prisijungimo kodai“, – neramų pokalbį su mama prisiminė Inga (tikras vardas redakcijai žinomas).

Ir tokių žmonių kaip jos mama Birutė – daugybė, kurie kone kasdien pakliūva ant sukčių metamo masalo – netikrų banko svetainių.

Banko atstovė aiškina, kad jie bando blokuoti netikras svetaines, tačiau kova su kopijuotojais, siekiančiais išlupti iš žmonių sąskaitų pinigus, ne tokia ir lengva.

Prisijungė ne iš pirmo karto

[[ge:lrytas:lrytas:42095279]]

Inga sako, kad vieną popietę sulaukusi mamos skambučio kaip reikiant susirūpino. Jos mama pareiškė, jog banko žinutėse nurodoma, kad jos prisijungimo kodai yra pakeisti.

Ir iš tiesų trumpoji banko žinutė atkeliavo iš SEB banko. Vadinasi, į Ingos mamos Birutės banko sąskaitą buvo įsilaužta.

[[ge:lrytas:lrytas:42136397]][[ge:lrytas:lrytas:41971035]][[ge:lrytas:lrytas:42170836]][[ge:lrytas:lrytas:42242141]]

Ir tai nutiko gana netikėtai. Birutė tenorėjo į sūnaus sąskaitą pervesti 100 eurų. Kaip jai įprasta, interneto naršyklėje įvedė banko pavadinimą ir jungėsi prie pirmosios nuorodos.

Kaip vėliau paaiškėjo, pirmasis pasirinkimas buvo net ne SEB banko, o beveik identiška svetainė, kurią sukūrė sukčiai.

Moteris, nieko blogo neįtardama, jungėsi ne prie originalios, o apgavikų sukurtos svetainės.

„Ji nuėjo į netikrą puslapį, tačiau jis atrodė labai tikroviškas. Mama bandė jungtis vieną, antrą kartą, tačiau viskas ilgai sukosi. Tai buvo ženklas, kad kažkas negerai.

Bandė jungtis antrą kartą, bet prisijungė tik iš trečio karto. Mano broliui pervedė reikalingą sumą ir greitai iš banko gavo žinutę, kad jos kodai pakeisti“, – tokią įvykių eigą pateikė Birutės dukra.

Iki šiol bijo daryti banko pavedimus

Susisiekus su Birute moteris pripažįsta – ši situacija ją labai išgąsdino.

„Kai jungiausi antrą kartą, jie manęs prašė vieną kodą, antrą kodą įvesti, paskui ir trečią. Nesupratau, kas dedasi, ko jie nori. Išėjau. Jungiausi trečią kartą. Galiausiai pavyko padaryti bankinį pavedimą.

Tačiau išsyk gavau dvi žinutes į el. paštą ir telefoną. Jose rašyta, kad pakeisti visi mano SEB banko kodai. Išsigandau, nežinojau ką daryti, nes aš pati jokių kodų nekeičiau“, – su jauduliu pasakojo Birutė.

[[ge:lrytas:lrytas:42329908]]

Ji iškart paskambino į banką. Moteriai buvo paaiškinta, kad sukčiai pakeitė prisijungimo duomenis, o Birutė, pati to nesuprasdama, šią operaciją patvirtino. Teko skubiai užblokuoti banko kortelę, o paskui ir skubėti į banko padalinį, kad pasirašytų naują sutartį.

„Žinokite, manęs ir dabar, kai darau kokį nors pavedimą, neapleidžia baimės jausmas. Labai bijau, kad vėl galiu kažkur ne ten prisijungti. <...> Aš esu pensininkė, man buvo tikrai daug streso. Jo dar ir liko. Dabar (atlikdama pavedimą – red.) žiūriu kiekvieną taškelį, kiekvieną raidelę“, – itin atsargi tapo Birutė.

Aiškina, kaip veikia sukurta sukta schema

Laimė, jos patirtis su sukčiais atsipirko tik nemenku išgąsčiu. Piniginių nuostolių ji nepatyrė.

Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė neslepia, jog pastaruoju metu daugėja gyventojų pranešimų apie atvejus, kai jie susiduria su sukčiavimo būdu, kuomet sukčiai, manipuliuodami oficialiomis paieškų sistemomis (pvz., „Google“), apgaulės būdu įtikina vartotojus pasirinkti suklastotas banko ar kitų institucijų interneto svetaines.

Anot jos, neretai šios netikros svetainės būna sukčių papildomai reklamuojamos, todėl iškyla į pirmuosius paieškos pasirinkimus, o gyventojai, manydami, kad jungiasi prie oficialios svetainės, atsidariusiame lange suveda savo interneto banko prisijungimo duomenis, t. y. atpažinimo kodą ir asmens kodą, kurie iškart pavagiami sukčių.

„Tokiais atvejais finansinių nuostolių rizika yra didelė, nes sukčiai veikia realiu laiku – tuo pat metu jie jau tikroje banko interneto svetainėje suveda pavogtus duomenis gyventojo vardu, o vartotojas gauna patvirtinimo užklausas į „Smart-ID“, mobiliąją programėlę, mobilųjį parašą ar kitą priemonę su pranešimu, kad jungiasi prie interneto banko“, – aiškina D. Uosytė.

[[ge:lrytas:lrytas:42330055]]

Ji tęsia, kad žmogus, manydamas, jog pats jungiasi prie oficialios svetainės, suvedęs PIN1 kodą patvirtina prisijungimą sukčiams, o šiems įgijus prieigą prie sąskaitos, kitu žingsniu inicijuojama mokėjimo operacija, kuriai įgyvendinti būtina suvesti tik gyventojui žinomą PIN2 kodą.

Patikrinkite, ką tvirtinate

SEB banko atstovės teigimu, praktika rodo, kad didžiausi nuostoliai patiriami tuomet, kai klientai neįsigilina į lankomos svetainės adresą bei rodomus patvirtinimo pranešimus ir skuba juos patvirtinti.

„Svarbu pabrėžti, kad jungiantis prie interneto banko būtinas tik pačiam vartotojui žinomas PIN1, o inicijuojant mokėjimo operaciją papildomai būtinas tik gyventojui žinomo PIN2 kodo suvedimas.

Atpažinimo priemonės lange vartotojui visada rodomas pranešimas apie tvirtinamą operaciją, nurodant jos pobūdį, pavedimo atveju – sumą ir gavėją, todėl labai svarbu šią informaciją atidžiai perskaityti ir vengti skubotų veiksmų“, – įsigilinti, kokią operaciją tvirtinate prieš suvesdami kodą, ragino D. Uosytė.

Kada bankas negali pats

Gyventojui pranešus, kad tapo finansinio sukčiavimo auka, bankas imasi visų galimų priemonių padėti susigrąžinti prarastas lėšas: jei mokėjimas dar neišėjo iš banko, jis gali būti skubiai sustabdytas ar atšauktas, o jei jau išsiųstas, tai nedelsiant informuojamas gavėjo bankas ar mokėjimo paslaugų įmonė siekiant susigrąžinti išsiųstas lėšas, bendradarbiaujama su policija.

[[ge:lrytas:lrytas:42329909]]

„Vis dėlto kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, pagal dabartinius galiojančius įstatymus, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga, o momentiniai mokėjimai yra įvykdomi akimirksniu, todėl reali tikimybė atgauti lėšas yra labai minimali“, – gerų žinių sukčių aukoms neturėjo D. Uosytė.

Ji taip pat pažymi, kad vien kortelės blokavimas nėra vienintelė priemonė. Ji yra svarbi, kai sukčiams yra atskleisti mokėjimo kortelės duomenys. Kitais atvejais kilus įtarimų būtina kuo skubiau susisiekti su banku, kuris gali apriboti prieigą prie sąskaitos, stabdyti mokėjimus ar imtis kitų saugumo veiksmų.

Tačiau jei klientas veiksmus ir finansines operacijas tvirtina savo prisijungimo priemonėmis pagal griežto autentiškumo patvirtinimo procedūras, bankas neturi pagrindo abejoti dėl tokių veiksmų, todėl laikas, per kurį suprantama patekus į sukčių pinkles, tampa kritiniu veiksniu.

„Svarbu pabrėžti, kad prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų, t. y., atpažinimo kodo ir asmens kodo, sukčiai negali pakeisti. Atpažinimo kodas gali būti pakeistas tik banko darbuotojų, sudarant naują interneto banko sutartį. Na, o kliento asmens kodas yra nekeičiamas ir griežtai kontroliuojamas valstybinių institucijų“, – teigė D. Uosytė.

Bando blokuoti ir patys

Paprašius paaiškinti, kokių priemonių imasi bankas, kad būtų užkardytos netikros sukčių svetainės, kurios imituoja jų banko svetainę, pašnekovė tvirtino, kad jie stengiasi identifikuoti ir pašalinti kenkėjiškas svetaines, naudojančias banko vardą bei bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis ir partneriais siekiant blokuoti prieigą prie jų.

[[ge:lrytas:lrytas:42329907]]

„Technologinės priemonės stipriai prisideda prie sukčiavimo masto užkardymo, tačiau svarbu suprasti, kad nuo sukčiavimo atvejų geriausiai apsaugoti padeda pačių gyventojų budrumas – rekomenduojama niekada nepasitikėti SMS žinutėmis ar el. laiškais atsiųstomis bei paieškos naršyklėje rastomis nuorodomis, o norimos prisijungti svetainės adresą visada įvesti patiems.

Naršant svetainėje ar joje įvedant savo duomenis būtina įsitikinti, kad ji nėra suklastota, o tvirtindami operacijas visada atidžiai perskaityti, kokį veiksmą tvirtinate.

Svarbu žinoti savo banko interneto banko svetainės adresą, SEB banko atveju, t. y., www.seb.lt ir nepasikliauti jokiomis kitokiomis“, – pabrėžė D. Uosytė.

Iš klastingos sukčių schemos išsisukusi Birutė iki šiol sunkiai atsigauna: „Neapleidžia baimės jausmas“ (1)