„Pokyčiai skatina žmones kuo greičiau grįžti į darbo rinką“, – žurnalistams antradienį sakė „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Pagal naują tvarką, keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, jų apskaičiavimo tvarka, taip pat minimalios ir maksimalios išmokos dydžiai, atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus.
Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis nuo liepos išliks 9 mėnesiai, kaip ir iki šiol, kas tris mėnesius išmokos dydis mažės.
R. Kuodis: žmonės stokoja valios, todėl pensijų sistemose reikalinga prievarta
Skaičiuojant nedarbo išmokas, nuo liepos didesnį svorį turės ne pastovioji jos dalis, o kintamoji, kurios dydis priklauso nuo žmogaus buvusių draudžiamųjų pajamų.
Kintamoji dalis pirmus tris išmokos mokėjimo mėnesius sudarys 45 proc. asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (šiuo metu – 38,79 proc.), nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 35 proc. (31,03 proc.), nuo septinto iki devinto mėnesio – 25 proc. (23,27 proc.)
Susiję straipsniai
Tuo metu pastovioji dalis sieks 15 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri galioją tą mėnesį, už kurį mokama išmoka – nuo liepos pastovioji dalis sudarys 172,95 euro (dabar sudaro 23,27 proc. MMA arba 268,3 eurų).
Tuo metu nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, į jį bus neįtraukiamas ankstesnės nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.
Minimalus nedarbo išmokos dydis šiemet išaugs iki 370 eurų ir pasieks 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius (BSI šiemet sudaro 74 eurus), galiojančius mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka.
Dabar išmoka sudaro 268,3 eurų – minimalus jos dydis susijęs su pastovia išmokos dalimi.
Nauja tvarka taip pat numato, kad maksimali nedarbo išmoka visu mokėjimo laikotarpiu negalės būti didesnė nei 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris tais metais, kai buvo įgytas bedarbio statusas, taikomas valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.
Tai reiškia, kad maksimalus nedarbo išmokos dydis, nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną, bus neperskaičiuojamas visu nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpiu.
Šiemet VDU, taikomas įmokų bazei apskaičiuoti, siekia 2,3 tūkst. eurų, tad nuo liepos ir vėliau įgijus bedarbio statusą maksimali nedarbo išmoka sudarys 1,618 tūkst. eurų (sudarys 70 proc. šių metų VDU). „Sodros“ teigimu, patvirtinus naują VDU nedarbo išmoka neperskaičiuojama.
Taip pat trumpėja laikotarpis nedarbo draudimo stažui įgyti – teisę į išmoką turės žmonės, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių stažo (dabar jį galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių).
Tokiu pat trumpesniu nei anksčiau laikotarpiu bus skaičiuojamos vidutinės draudžiamosios pajamos, į jas nebebus įskaičiuojamos anksčiau gautos nedarbo išmokos.
Iki šiol žmonėms, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, nedarbo išmokos mokėjimas galėjo būti pratęstas dviem mėnesiams, todėl bendra mokėjimo trukmė siekdavo 11 mėnesių, ši nuostata nesikeis.
Tačiau daugės garantijų, kurios bus taikomos sukaupusiems ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažo – jiems nedarbo išmokos mokėjimas bus pratęsiamas dar keturiems mėnesiams, tokiu atveju bendra nedarbo išmokos mokėjimo trukmė pailgės iki 15 mėnesių.
Nuo liepos taip pat keičiasi tvarka, pagal kurią atnaujinamas anksčiau nutrauktų nedarbo išmokų mokėjimas – jeigu jis buvo nutrauktas metų laikotarpiu (nuo pernai liepos iki šio birželio pabaigos), bet visa priklausanti išmoka dar neišmokėta, mokėjimas bus atnaujintas, kai tik žmogus vėl įgis bedarbio statusą.
Nebus vertinama, ar žmogus įgijo naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą – bus tęsiamas ankstesnės išmokos mokėjimas, kol bus išmokėta visa likusi suma.
Jeigu žmogui bus mokama mažesnė nei minimali (370 eurų) suma, ji bus perskaičiuota automatiškai, atskiro prašymo teikti nereikės.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius auga
„Sodros“ atstovų teigimu, pastaraisias metais bedarbių skaičius šalyje didėjo, nedarbo išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, šiuo laikotarpiu išaugo nuo 13,8 iki 15.
„Per pastaruosius porą metų skaičiavom, kad 100 dirbančiųjų tenka apie 15 nedarbo išmokų gavėjų“, – aiškino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja Kristina Zitikytė.
Nedarbo lygis šiemet išlieka apie 7 proc. – panašus laikosi trečius metus iš eilės, „Sodros“ duomenimis, ši tendencija nesikeičia, nedarbo lygis nežymiai svyruoja priklausomai nuo sezoniškumo.
K. Zitikytės teigimu, įprastai trumpiausiai nedarbo išmokas gauna jaunimas, ilgiau išmokas gauna vyresni žmonės.
Šių metų balandį 100 dirbančiųjų iki 25 metų amžiaus teko 12 nedarbo išmokos gavėjų, tuo metu tarp 41–50 metų amžiaus žmonių 100 apdraustųjų tenka 5 nedarbo išmokos gavėjai.
Maksimalią nedarbo išmoką per mėnesį gauna apie 700 žmonių, tai dažniausiai yra informacijos ir ryšių srityje dirbę darbuotojai, kurių vidutinis amžius siekia apie 40 metų.
„Sodros“ duomenimis, šį balandį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai gavo 82,3 tūkst. gyventojų.
Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius skiriasi savivaldybėse – Kelmės rajone 100-ui apdraustųjų tenka 55 nedarbo išmokos gavėjai, o Klaipėdos mieste – tik 3, skiriasi ir išmokų dydžiai.
Didžiausia išmoka mokama Vilniaus mieste – 790 eurų, mažiausia Zarasų rajone – 590 eurų, skirtumas tarp šių savivaldybių siekia apie 20 proc. arba 125 eurus.
Pagal išmokų dydį matyti, kad didžiausia gavėjų dalis gauna vidutinio dydžio išmokas, dažniausiai mokama nedarbo išmoka patenka į 500–599 eurų intervalą.
Šį balandį vidutinė nedarbo išmoka žmonėms, kurie ją gavo visą mėnesį, siekė 689 eurus, vyrų vidutinė išmoka buvo 725 eurai, moterų – 660 eurų.