Tačiau kol vieni tai vadina žingsniu sąžiningesnės mokesčių sistemos link, kiti įspėja: pertekliniai reikalavimai gali tapti dar viena našta tiems, kurie ir taip dirba savarankiškai, nedidelėmis apimtimis ir dažnai balansuoja ant išgyvenimo ribos.
Siūloma siaurinti sąrašą arba atsisakyti verslo liudijimų
Seimo komiteto vadovas Algirdas Sysas sako, kad veiklų, kurių atstovams kasos aparatai nėra privalomi, sąrašas paskutinį kartą buvo koreguotas daugiau kaip prieš dešimtmetį, todėl šiandien jis esą yra pernelyg platus. Pasak jo, šiuo metu kasos aparatų nereikalaujama maždaug 160 veiklų.
Dirbtinis intelektas – parduotuvės kasininko vietoje: atsakė, kas nutiks su darbuotojais
„Daugiau kaip 13 metų sąrašas nebuvo keičiamas. Technika taip ištobulėjo, kad nereikia turėti kasos aparato, galima telefonais, kaip nori, bet turi būti apskaita (…) Yra neapskaitomi pinigai ir tu gali pervesti mokesčių tiek, kiek nori. Ne tiek, kiek realiai gauni, o kiek tu nori“, – sakė A. Sysas.
Politikas pripažįsta, kad nuo pareigos naudoti kasos aparatus būtų galima atleisti pačius smulkiausius prekeivius, pavyzdžiui, pakelėse uogas ar grybus parduodančius žmones, taip pat močiutes, prekiaujančias megztomis pirštinėmis ar šalikais. Tačiau, jo nuomone, tokios išimtys neturėtų galioti Kaziuko mugės prekybininkams.
Susiję straipsniai
„Daugiau kaip 13 metų sąrašas nebuvo keičiamas. Technika taip ištobulėjo, kad nereikia turėti kasos aparato, galima telefonais, kaip nori, bet turi būti apskaita (…) Yra neapskaitomi pinigai ir tu gali pervesti mokesčių tiek, kiek nori. Ne tiek, kiek realiai gauni, o kiek tu nori“, – sakė A. Sysas.
Politikas pripažįsta, kad nuo pareigos naudoti kasos aparatus būtų galima atleisti pačius smulkiausius prekeivius, pavyzdžiui, pakelėse uogas ar grybus parduodančius žmones, taip pat močiutes, prekiaujančias megztomis pirštinėmis ar šalikais. Tačiau, jo nuomone, tokios išimtys neturėtų galioti Kaziuko mugės prekybininkams.
Opozicijai priklausantis konservatorius Mindaugas Lingė šiai idėjai pritaria. Jo teigimu, kasos aparatai sudarytų sąlygas individualiai dirbantiems asmenims aiškiau parodyti tikrąsias gaunamas pajamas.
„Tai ne tik vartotojams ir klientams patogumas, bet ir sąžiningesnė finansinė apskaita“, – BNS teigė M. Lingė.
Parlamentaras remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir pažymi, kad grožio paslaugų sektoriuje daugiau žmonių dirba su verslo liudijimais, o pagal individualios veiklos pažymą veiklą vykdančiųjų yra maždaug perpus mažiau.
„Panašu, verslo liudijimai yra patrauklesnė forma mokėti mažiau mokesčių ir keista turėti vienai veiklos rūšiai realiai du skirtingus reguliavimus. Tai nėra tokia praktika, kurią reikėtų tęsti“, – kalbėjo M. Lingė.
Jo teigimu, nemaža dalis gyventojų jau yra įpratę kasdienybėje apsieiti be grynųjų pinigų, tačiau grožio paslaugų srityje kasos aparatai vis dar naudojami rečiausiai.
M. Lingė taip pat atkreipia dėmesį, kad verslo liudijimų turėtojai retai pasiekia 50 tūkst. eurų pajamų ribą. Ją viršijus, dalis pajamų jau būtų apmokestinama kaip individualios veiklos pajamos.
„Realus gyvenimas yra toks, kad ir infliacijos rodikliai, ir kainos kyla, bet prie tos ribos nepriartėjama“, – sakė M. Lingė.
VMI duomenys rodo, kad 2024 metais pajamas iš veiklos grožio salone deklaravo 12,6 tūkst. gyventojų. Iš jų daugiau kaip 45 tūkst. eurų pajamų nurodė tik 25 verslo liudijimų turėtojai.
Tuo metu Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto vadovas, „Nemuno aušrai“ priklausantis Saulius Bucevičius, laikosi kitokios nuomonės. Jo vertinimu, verslo liudijimų turėtojus versti įsigyti kasos aparatus būtų neteisinga.
„Jeigu suteikiame verslo liudijimą kaip mandatą arba kaip teisę dirbti, įkainį padarėme, tai žmogus ir tegul dirba. Dabar ar kasos aparatas gali kažkaip sugeneruoti daugiau pajamų? Kas norės – muš, kas nenorės nemuš. Manau, ne čia yra problema ir ne čia yra išeitis“, – BNS sakė parlamentaras.
S. Bucevičiaus teigimu, vietoj reikalavimo įsigyti kasos aparatus būtų galima svarstyti kitą kelią – branginti verslo liudijimus. „Tada būtų viena išeitis – nustatyti proporcingą kainą, bet nesigainioti su kasos aparatais“, – teigė jis.
Parlamentaras neatmeta ir dar radikalesnio sprendimo – apskritai atsisakyti verslo liudijimų. „Galbūt netgi svarstyčiau klausimą tokių verslo liudijimų išvis panaikinimą ir pereiti prie kitokio veiklos modelio“, – sakė S. Bucevičius.
Ministerija pokyčių neskubina
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad verslo liudijimų sistema turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Jo teigimu, ją būtų galima peržiūrėti ir tobulinti, tačiau šiuo metu šis klausimas nėra laikomas prioritetiniu.
„Kol jais nepiktnaudžiaujama, tai yra tikrai geras instrumentas, kuris padeda surinkti bent nedidelę dalį mokesčių iš labai mikroveiklų. Bet matome, kad jais kartais ir piktnaudžiaujama ir tikrai jau tokie ne tai, kad prakutę, bet jau įsuktas verslas vyksta naudojantis verslo liudijimais. Tai tikrai peržiūrėti sistemą ir ją patobulinti galima“, – BNS teigė ministras.
„Tas klausimas (dėl prievolės naudoti kasos aparatus – BNS) yra darbotvarkėje, bet tikrai nėra prioritetinis šiuo metu“, – pridūrė jis.
Finansų viceministras Lukas Jakubonis patvirtino, kad VMI ministerijai yra pateikusi siūlymų, kaip būtų galima sumažinti veiklų, kurioms taikomos kasos aparatų naudojimo išimtys, skaičių. Vis dėlto konkrečių veiklų jis neįvardijo.
„VMI iš tiesų pateikė ministerijai pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti dabar taikomas kasos aparatų naudojimo išimtis. Nėra turbūt irgi skubos daryti ar nedaryti – siaurinti tą sąrašą, įpareigoti daugiau žmonių naudoti kasos aparatus, ar ne“, – BNS sakė viceministras.
„Bendrai valstybės kontekste tai yra svarbus pakeitimas, mes jį vis atidėliojam, vis tiek anksčiau ar vėliau reikės nueiti prie to. Bet ar dabar yra jau tas laikas, dar atsakymo neturiu“, – pridūrė L. Jakubonis.
Viceministras aiškina, kad sprendimų neskubama priimti todėl, jog norima surinkti daugiau informacijos ir įvertinti galimas pasekmes.
„Reikia daugiau informacijos, kad truputį įvairiomis prielaidomis prie to klausimo prieiti. Kad galėtume labai tiksliai įvertinti, kokį poveikį turėsime ne tik fi skalinį biudžeto surinkimui, bet ir elgsenai, ir kaip gyventojams gali atsiliepti, ypač individualią veiklą vykdantiems“, – kalbėjo L. Jakubonis.
VMI duomenimis, šiemet pagal verslo liudijimus dirba 78,5 tūkst. gyventojų, o pernai tokių buvo 106,7 tūkst. Individualią veiklą pagal pažymą šiemet vykdo 263,4 tūkst. žmonių, pernai – 303,3 tūkst.
Grožio specialistai sako, kad dalis jau turi kasos aparatus
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė teigia, kad didelė dalis asociacijos narių dirba pagal verslo liudijimus arba mažųjų bendrijų dokumentus. Tačiau, anot jos, dauguma jų kasos aparatus jau yra įsigiję.
„Turbūt daugiau nei pusė mūsų asociacijos narių jau kasos aparatus turi įsigiję. Tuos dalykus esam apsitvarkę“, – sakė J. Mačiulienė.
Ji apgailestauja, kad valdžios planai gali vienodai paliesti tiek nedidelėse patalpose po vieną dirbančius grožio paslaugų teikėjus, tiek didesnius salonus, kuriuose erdviose patalpose pamainomis dirba po kelis specialistus.
J. Mačiulienės teigimu, asociacija vienija narius, iš kurių apie 20 proc. dirba pagal darbo sutartis.
Šiemet verslo liudijimus bent vienai dienai buvo įsigiję 11,9 tūkst. grožio srityje dirbančių gyventojų. Tai sudaro apie 15 proc. visų pagal šią veiklos formą dirbančių asmenų.
VMI sulaukia skundų dėl galimai nedeklaruotų pajamų
VMI pastebi, kad daugėja gyventojų pranešimų apie galimus pažeidimus, kai dirbantieji su verslo liudijimais ar individualia veikla galimai nedeklaruoja pajamų, neišduoda kvitų arba neišrašo sąskaitų faktūrų.
Šiemet dėl tokių atvejų VMI gavo 532 skundus, pernai – 1778, o 2024 metais – 561.
„Gyventojų aktyvumui pranešant apie galimus mokestinius pažeidimus gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, intensyvesnė švietimo veikla, išaugęs visuomenės dėmesys šešėlinės ekonomikos mažinimui ar didesnis gyventojų sąmoningumas“, – nurodė VMI.
VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius primena, kad paslaugų teikėjai, dirbantys su verslo liudijimu, klientui paprašius privalo išrašyti kvitą. Tuo metu individualią veiklą vykdantys asmenys turi pateikti apskaitos dokumentą.
Pasak jo, visais atvejais privaloma pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.
Už kvito neišdavimą gali būti skiriama 90–200 eurų bauda, o pakartotinai padarius tokį pažeidimą bauda gali siekti iki 900 eurų.
Šiais metais verslo liudijimą kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, taip pat soliariumų veiklai įsigijo 11,9 tūkst. gyventojų. Iš jų 5,3 tūkst. šią veiklos formą taiko 10 metų ar ilgiau. Pernai tokių verslo liudijimų turėtojų buvo beveik 13,6 tūkst., o iš jų ilgiau nei dešimtmetį taip dirbo 5,6 tūkst. gyventojų.
Už šiemet įsigytus šios veiklos verslo liudijimus sumokėta beveik 693 tūkst. eurų, o pernai ši suma siekė beveik 1,6 mln. eurų.
Pagal individualią veiklą kirpyklose pernai dirbo 4,93 tūkst. gyventojų, o šiemet – 4,8 tūkst. Grožio priežiūros paslaugas atitinkamai teikė 7 tūkst. ir 6,92 tūkst. specialistų. Dienos SPA ir įvairių tipų pirčių veikloje pernai dirbo 2 tūkst., o šiemet – 1,8 tūkst. darbuotojų.