Prieš reformą pernai iš visų 1,4 mln. visų kaupiančiųjų aktyviai pensijai kaupė 948,4 tūkst. žmonių, per pirmą metų ketvirtį jų sumažėjo iki 506 tūkst.
„Aktyvių dalyvių dalis tarp pensijų kaupimo dalyvių sumažėjo, tai irgi rodo, kad daugiau pasitraukė iš kaupimo aktyvių dalyvių negu neaktyvių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje šią savaitę sakė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas Evaldas Valeiša.
Aktyviai kaupiančiais laikomi tie gyventojai, kurie pernai buvo įmokėję bet kokio dydžio įmoką į antros pakopos pensijų fondus.
N. Mačiulis rėžia skaudžią tiesą: Lietuviai nelinkę galvoti apie finansinę gerovę ateityje
Neaktyvūs dalyviai įmokų nemoka, dažniausiai tai yra emigrantai, anksčiau dalyvavę pensijų kaupime, taip pat užsieniečiai.
LB: balandį didžioji dalis pensijų lėšų nugulė bankuose, dalis išgryninta
Lietuvos banko (LB) balandžio mėnesio duomenimis, iš visų atsiimtų pensijų lėšų didžioji dalis, virš 2 mlrd. eurų (72 proc.), nusėdo į gyventojų banko sąskaitas, terminuotų indėlių augimo nefiksuota.
„Turime tik balandžio mėnesio duomenis, natūralu, kad gegužės mėnesį jau gali būtų įvykę tam tikri pokyčiai“, – komiteto posėdyje sakė LB valdybos narys Marius Skuodis.
Dar 450 mln. eurų (16 proc.) atsiimtų lėšų išsigryninta, 80 mln. eurų (3 proc.) išleista išankstiniam būsto paskolų, dar 80 mln eurų – vartojimo ir kitų paskolų grąžinimui, 30 mln. eurų (1 proc.) – įmokos į investicinį gyvybės draudimą ir trečios pakopos pensijų fondus, likusią dalį sudaro dar negauti duomenys.
Centrinio banko teigimu, kol kas sudėtinga daryti prielaidas, kokia atsiimtų lėšų dalis buvo išleista vartojimui, tačiau galima būtų spėti, kad išleista apie 50 mln. eurų.
„Jeigu palygintume balandžio mėnesio duomenis šių metų su tuo, kas buvo prieš metus, (…) matome tam tikrą prekybos ne maisto prekėmis (…) išaugimą, lyginant tendencijas“, – tikino LB narys.
Susiję straipsniai
Iš pensijų fondų gyventojai susigrąžino 2,9 mlrd. eurų, 1,3 mlrd. eurų atiteko „Sodrai“. Pasitraukimas iš pensijų fondų vyksta ketvirčiais.
Vertindamas pirmojo ketvirčio rezultatus, LB teigia, kad lyginant su pensijų reforma 2021 m. Estijoje per tris mėnesius Lietuvoje pasitraukė tiek žmonių, kiek šioje šalyje per visus penkerius metus.
„Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad Estijos sistema yra kitokia – pasitraukimo lango nėra, anuiteto privalomo nėra, yra automatinis įtraukimas ir, jeigu tu iki pensinio amžiaus pasitrauki, turi susimokėti gyventojų pajamų mokestį“, – aiškino M. Skuodis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmus tris mėnesius pasitraukė apie 40 proc. gyventojų arba beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų, pensijų fondai per šį laikotarpį iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo.
Taip pat galima vieną kartą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.