Modernizuoti daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas pasiryžę bendrijų pirmininkai atvirauja – tiems, kas to imsis, teks įveikti ne tik biurokratinius reikalavimus, bet ir gyventojų įtarumą.

Kaune yra apie 1400 daugiabučių, kuriuose reikia modernizuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, nes jos neatitinka keliamų reikalavimų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nurodžiusi, kad šie darbai, dar vadinami mažąja renovacija, turi būti atlikti iki šių metų liepos 1 dienos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo 2022 metų daugiabučių gyventojams siūlė kompensuoti nemažą dalį išlaidų už atliktus darbus.

[[ge:lrytas:lrytas:42695833]]

Kai kurie kauniečiai visgi ryžosi mažajai renovacijai.

Daugiabučių bendrijų pirmininkai papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė, ir pažėrė vertingų patarimų.

[[ge:lrytas:lrytas:42619003]][[ge:lrytas:lrytas:42747127]][[ge:lrytas:lrytas:42748810]]

Nenorėjo gadinti apdailos

Pramonės prospekto 57-ojo penkiaaukščio, kuriame yra 100 butų, gyventojai mažajai renovacijai pasiryžo 2024 metais.

Bendrijos pirmininkas Tomas Stasiukaitis pasakojo, kad pasinaudojant APVA finansavimu buvo galima atnaujinti tik daugiabučio šilumos punktą pastato rūsyje. Tai vidutiniškai kainuoja apie 30 tūkstančių eurų.

„Bendravau su kitų bendrijų pirmininkais ir jie patikino, kad didesnė dalis renkasi būtent tokį variantą“, – sakė kaunietis.

Tačiau T.Stasiukaičio vadovaujama bendrija pasirinko atnaujinti ne tik šilumos punktą, bet ir vamzdynus, šildymo sistemos stovus, radiatorius.

„Ne visi gyventojai tokios renovacijos norėjo. Nemažai žmonių butuose buvo pasidarę remontą ir uždengę vamzdžius. Jie dejavo, kad visa tai reikės nuardyti, o vėliau už naujus darbus jiems niekas nesumokės“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Teko paaiškinti, kad teisės aktai draudžia uždengti vamzdynus, tad gyventojai taip elgdamiesi atliko nelegalius darbus.

„Vieni tokius argumentus suprato, keli kaimynai pyko, bet nusileido. O vienas net tvirtino, kad jei darbai bus atlikti, už tai nemokės. Teko aiškinti, jog jis privalės mokėti, nes gyvena ne privačiame name ir teisės aktai nurodo, kad turi paklusti didesnės daugiabučio gyventojų dalies valiai“, – derybas su gyventojais prisiminė T.Stasiukaitis.

Bankai paskolos nedavė

Neaiškumų buvo ir dėl to, kiek renovacija kainuos, nes iš anksto to pasakyti niekas negali.

T.Stasiukaitis patarė, jog pradėdama galvoti apie renovaciją bendrija jau turėtų būti sukaupusi kelis tūkstančius eurų, kad juos skirtų preliminariam projektui parengti ir sužinotų tikslias kainas.

Parengus projektą paaiškėjo, kad darbai šiame daugiabutyje kainuos apie 400 tūkstančių eurų. APVA skyrė 60 procentų kompensaciją.

„Ieškojome, kur gauti likusius pinigus. Bankai suteikti paskolą atsisakė, nes jiems tai esą per daug rizikinga. Kai atliekama didžioji renovacija, neaiškumų dėl teisės aktų galiojimo nekyla, todėl ir problemų dėl paskolos nėra, o dėl mažosios renovacijos jų yra“, – pasakojo kaunietis.

Tačiau šio Pramonės prospekto daugiabučiui lėšų sutiko paskolinti įmonė, kuri rūpinasi įvairių daugiabučių šilumos punktais.

Įtraukė namo gyventojus

T.Stasiukaitis pats ieškojo ir darbų rangovo. Kai darbininkus rado, pasamdė ir konsultantą, kuris darbus prižiūrėjo.

„Rangovai nebuvo tuo labai patenkinti, tačiau visiems patarčiau būtinai samdyti tokį specialistą, kuris tikrintų, ar viskas atliekama taip, kaip numatyta projekte, ar naudojamos tokios detalės, kokios nurodytos“, – aiškino bendrijos pirmininkas.

Darbai prasidėjo 2024 metais pasibaigus šildymo sezonui ir buvo baigti iki tų pačių metų naujojo šildymo sezono.

Vykstant dideliems darbams atsiranda gyventojų, kurie bendrijų pirmininkus kaltina pasisavinant lėšas. Todėl T.Stasiukaitis sukūrė elektroninį žurnalą, kuriame darbų rangovas turėjo registruoti, kas ir kada padaryta.

„Aršiausius gyventojus pakviečiau prisijungti ir, jei kas neaišku ar nepatinka, reikšti pastabas. Jie turėjo savotišką stebėtojų statusą.

Manau, kad įtraukti gyventojus į procesą būtina, nes tada kyla mažiau nepagrįstų priekaištų“, – patirtimi dalijosi T.Stasiukaitis.

Iš pradžių kilo neaiškumų

Kai mažoji renovacija buvo atlikta ir prasidėjo šildymo sezonas, bendrijos pirmininkas vis dėlto sulaukė nemažai skambučių.

„Gyventojai vienas po kito aiškino, kad renovacija atlikta blogai, nes radiatoriai beveik nešilo. Iš pradžių patyriau stresą, bet netrukus paaiškėjo, kad taip ir turi būti“, – prisiminė T.Stasiukaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:42794581]]

Mat kompiuteris matuoja temperatūrą lauke ir butuose. Jei lauke nėra taip šalta, kad šildymą jau reikėtų įjungti visu galingumu, radiatoriai įšyla nestipriai.

„Gyventojai manė, kad, kaip ir anksčiau, vos prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai iš karto pleškės, nors lauke dar nėra šalta“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

T.Stasiukaitis tikino, jog sąskaitos už šildymą sumažėjo, bet viena gyventoja vis vien skundėsi, kad moka daug.

„Paaiškėjo, kad jos bute radiatoriai nustatyti šildyti visu galingumu, reikėjo paaiškinti, kad juos galima reguliuoti, galingumą sumažinti“, – sunkumus prisiminė bendrijos pirmininkas.

Radiatorius tekdavo plauti

Mažąją renovaciją nusprendė atlikti ir R.Kalantos gatvės 131-ojo daugiabučio gyventojai. Trijų aukštų name yra 27 butai, jis statytas dar 1960 metais.

Šio daugiabučio bendrijos pirmininkas Algimantas Tysliava pasakojo, kad nešvarumais nuolat užsikimšdavo namo šildymo sistema.

„Radiatorius reikėdavo plauti, patirdavome nenumatytų išlaidų“, – sakė kaunietis.

Taip pat, pasak A.Tysliavos, gyventojai sulaukė „Kauno energijos“ pranešimo, kad jei mažoji renovacija nebus atlikta, centralizuotas šildymas pastatui gali būti net nutrauktas.

Stebino vienas reikalavimas

2025 metų pavasarį gyventojai sutarė, kad reikia atnaujinti namo šildymo punktą. APVA sutiko apmokėti 70 procentų visų darbų sumos – 27 tūkstančius eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:42787337]]

Gyventojams beliko sumokėti likusią sumą – 8 tūkstančius 300 eurų. Vienam butui teko apie 250 eurų, o socialiai remtiniems gyventojams, kurie gauna kompensacijas, už mažąją renovaciją mokėti visai nereikėjo.

„Tikėjomės, kad darbus pavyks atlikti iki tų pačių – 2025 metų – šildymo sezono pradžios. Tačiau realūs darbai prasidėjo tik šių metų gegužę“, – apgailestavo bendrijos pirmininkas.

A.Tysliava sakė, kad ilgiausiai užtruko tinkamai parengti dokumentus.

„Keisčiausia buvo, jog socialiai remtini namo gyventojai turėjo eiti į savivaldybę ir gauti popierinius dokumentus, kad jiems skirta kompensacija už šildymą.

„Tuos dokumentus turėjau skenuoti ir pateikti APVA atstovams. Manau, kad tokie duomenys yra skaitmenizuoti ir juos APVA galėjo ir taip matyti“, – stebėjosi A.Tysliava.

Gyventojai darbų rangovo patys neieškojo – tuo pasirūpino bendrovė „Kauno energija“.

Darbai pastate bus atlikti per kelis mėnesius.

Dauguma gyventojų pritarė

O Pašilės gatvės 38-ojo daugiabučio gyventojai mažąją renovaciją nusprendė atlikti šiais metais.

Šis penkiaaukštis pastatytas 1988 metais, trijose jo laiptinėse yra 40 butų. Didesnėje dalyje jų gyvena jauni žmonės, tik vienas senjoras gaudavo kompensaciją už šildymą.

„Balsuojant 65 procentai gyventojų pritarė mažajai renovacijai“, – pasakojo bendrijos pirmininkas Mindaugas Paknys.

Visos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas kainuos 170 tūkstančių eurų. APVA kompensuos 60 procentų darbų vertės.

Gyventojai ieškojo ir kas galėtų finansuoti likusią dalį darbų. Lėšų pasiūlė namo šildymo punktu besirūpinanti bendrovė. Ji skyrė 70 tūkstančių eurų, kuriuos gyventojai per metus ar dvejus bendrovei turės grąžinti.

Įspėjo – patiks ne visiems

Renovacijos metu bus atnaujintas šildymo punktas, rūsyje esantys magistraliniai vamzdžiai, šildymo stovai, visuose butuose pakeisti radiatoriai.

„Jų būklė jau buvo bloga. Jei radiatoriai trūkdavo, atvykę avarinės tarnybos darbininkai net nenorėdavo jų remontuoti, nes juos tekdavo virinti. O remontuojant sistemą šildymas būdavo išjungiamas visam namui“, – pasakojo M.Paknys.

Žiemą butuose būdavo skirtinga temperatūra – vidurinių aukštų vidiniuose butuose vyraudavo 25–27 laipsnių temperatūra, o kraštiniuose, esančiuose viršutiniuose aukštuose, būdavo kur kas vėsiau.

Reguliuoti radiatorių nebuvo galima, o atnaujinus sistemą tokia galimybė atsiras.

Vis dėlto projektuotojas iš anksto perspėjo, kad ne visiems gyventojams permainos patiks.

„Atnaujinus sistemą visuose butuose turėtų vyrauti 21–22 laipsnių temperatūra. Tiems, kas gyveno labai šiltai, gali nepatikti, kad staiga teks gyventi vėsiau arba reikės patiems bute padidinti šilumą ir mokėti už tiek, kiek suvartos“, – atskleidė bendrijos pirmininkas.

M.Paknys džiaugėsi – jei ateityje name bus atliekama didžioji renovacija, naujos šildymo ir karšto vandens sistemos keisti nebereikės.

[[ge:lrytas:lrytas:42787338]]

Tikisi mažesnių sąskaitų

P.Lukšio gatvės 64-asis dvylikaaukštis pastatytas 1979 metais, dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo gyventojai taip pat turėjo nemažai problemų.

„Atsukus čiaupą reikėdavo palaukti iki 7 minučių, kad pradėtų tekėti šiltas vanduo. Apatinių aukštų butuose būdavo šilta, o viršutiniuose – vėsu. Praėjusią žiemą vis gedo šildymo sistema“, – pasakojo bendrijos pirmininkė Dovilė Šukytė.

Valstybės pasiūlyta 60 procentų kompensacija už mažosios renovacijos darbus gyventojams pasirodė patraukli.

Gyventojai iš anksto kaupė pinigus namo remonto darbams.

Šiuo metu rengiamas mažosios renovacijos projektas ir planuojama, kad ji bus atlikta iki naujojo šildymo sezono pradžios.

D.Šukytė bendravo su namų, kur tokia renovacija jau atlikta, bendrijų pirmininkais. Jie tikino ja nenusivylę.

„Aš praėjusią žiemą šalčiausią mėnesį už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą mokėjau 250 eurų. Didįjį kambarį šildžiau ir elektriniu šildytuvu.

Name, kur mažoji renovacija atlikta, už 55 kvadratinių metrų ploto šildymą gyventojai mokėjo 60 eurų“, – sakė bendrijos pirmininkė.

Darbai atlikti tiktai 7 proc. daugiabučių

Tomas Ramanauskas

Bendrovės „Kauno energija“ komercijos direktorius

Kaune yra apie 1400 daugiabučių, kuriuose reikia atlikti mažosios renovacijos darbus. Iš Kauno APVA sulaukė 106 paraiškų, iš kurių buvo patvirtintos 97. Šiuo metu tuose namuose vyksta renovacijos darbai.

Patvirtintos 97 paraiškos sudaro apie 7 procentus iš visų šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų neatitinkančių namų.

Skaičius nėra toks, kokio norėtumėme. Vis dar lieka apie 1300 daugiabučių, kuriuose šilumos punktai nėra renovuoti, o tai neleidžia efektyviai panaudoti patiektos šilumos.

Bendrijos, išreiškusios norą, turėjo galimybę daugumos daugiabučio savininkų sprendimu įgalioti „Kauno energiją“ organizuoti mažosios renovacijos įgyvendinimą jų name. Tokia galimybe pasinaudojo 25 daugiabučiai.

Nors mažosios renovacijos darbai turėjo būti baigti iki šių metų liepos 1 dienos, šiuo metu planuojami Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie reglamentuos šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų privalomųjų reikalavimų užtikrinimą.“

Šildymo neišjungs

Simona Stankė

VERT Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

„Pagal Šilumos ūkio įstatymą daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai privalo užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktų nustatytus privalomuosius reikalavimus.

Nustačius neatitiktis, jos turi būti pašalintos ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos.

Nors iki šių metų liepos 1 dienos nepašalinus neatitikčių gyventojams šilumos bei karšto vandens tiekimas nebus apribotas ar nutrauktas, neefektyviai vartojant šilumą patalpoms šildyti už tai tenka mokėti brangiau, šildymo kokybė mažesnė nei atlikus mažąją renovaciją.“

Daugiabučių bendrijų pirmininkai – aktyvūs

Vidas Stašauskas

APVA Pastatų modernizavimo skyriaus vadovas

„Reikalavimas modernizuoti privalomųjų reikalavimų neatitinkančias šildymo ir karšto vandens sistemas buvo paskelbtas 2022 metais. Tada paskelbus kvietimą atlikti mažąją renovaciją Kaune sėkmingai buvo įgyvendinta 20 projektų.

Paskutinis kvietimas buvo paskelbtas 2024 metais ir baigėsi 2025-aisiais. Jo metu buvo skirtas finansavimas 97 projektams Kaune. 25 iš jų paraiškas pateikė akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Paraiškas teikia ir pastatų administratoriai bei nemažai daugiabučių bendrijų.

Šiais metais baigtų projektų dar neturime. Darbai vyksta. Preliminariu vertinimu, iki metų pabaigos planuojama užbaigti 25 projektus.

Iš Aplinkos ministerijos laukiame žinių, kada planuojama skelbti 2026–2027 metų kvietimą dalyvauti mažosios renovacijos projekte ir kiek lėšų tam bus skirta.“

Valstybė prievolę nustatė, o įtariai žiūri ne tik gyventojai, bet ir bankai: atsisakė suteikti paskolą