Neseniai „Sodra“ paskelbė, kad nuo liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turės asmenys, per paskutinius 24 mėnesius sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Anksčiau šį stažą buvo galima sukaupti per 30 mėnesių. Be to, kartą pasinaudojus nedarbo išmoka, nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, o ankstesnės išmokos gavimo laikotarpis į šį skaičiavimą nebus įtraukiamas.
Mažiau paskatų darbo turizmui
Kaip pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, iš esmės šie pokyčiai turėtų sumažinti vadinamąjį darbo turizmą – dažną ir planuojamą naudojimąsi nedarbo išmokomis, kai dirbama tiek, kad būtų sukaupta reikiamo stažo nedarbo išmokoms gauti trukmė.
Nors pensijos didėja, vis dar stipriai atsiliekame: senjorai vos suduria galą su galu
Anot jo, Lietuva pagal valdžios išlaidas, susijusias su nedarbu, Europos Sąjungoje užima dešimtą vietą, todėl mūsų išmokų sistema laikoma gana dosnia.
„Viena vertus, tai yra privalumas. Dosnios išmokos skatina darbo jėgos mobilumą, leidžia gyventojams drąsiau keisti darbą, persikvalifikuoti ar ieškoti geresnių karjeros galimybių. Darbuotojai gali priimti apgalvotus sprendimus, o ne skubėti sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu.
Susiję straipsniai
Taip gerėja darbuotojų ir darbo vietų suderinamumas, o tai didina produktyvumą. Kai darbuotojai turi daugiau derybinės galios, darbdaviai skatinami konkuruoti ne tik darbo vietų skaičiumi, bet ir darbo sąlygų kokybe bei atlyginimais. Didesnius atlyginimus gali mokėti tos įmonės, kurios geba dirbti produktyviau ir sukurti daugiau pridėtinės vertės.
Kita vertus, ne visi gyventojai atsakingai naudojasi nedarbo išmokomis. Verslo atstovai ne kartą yra išsakę nuogąstavimų, kad šiltuoju metų laiku dalis darbuotojų sąmoningai pasitraukia iš darbo rinkos, o rudenį vėl grįžta į darbą.
Tokia praktika neprisideda prie verslo veiklos pastovumo ir daro neigiamą įtaką pridėtinės vertės pokyčiui Lietuvoje. Todėl naujojoje tvarkoje numatyti griežtesni stažo reikalavimai gali padėti sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių ir sustiprinti paskatas ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – dėstė ekonomistas.
Ar didžiausia problema – nedarbas?
Pastaruoju metu vis dažniau girdime diskusijas apie būtinybę mažinti nedarbą.
Pasak T. Povilausko, nors registruotas nedarbas Lietuvoje išlieka gana aukštas – 2026 m. I ketv. jis siekė 7,4 proc., – turime santykinai nedaug ekonomiškai neaktyvių gyventojų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmą ketvirtį neaktyvių 20–64 m. amžiaus asmenų dalis siekė mažiau negu 14 procentų. Tai, anot ekonomisto, svarbus skirtumas.
„Lietuva dažnai lyginama su Lenkija, kur nedarbas siekia vos 3,1 proc. Tačiau Lenkijoje yra gerokai daugiau žmonių, kurie apskritai nedalyvauja darbo rinkoje (darbo net neieško)“, – akcentuoja jis.
Visgi, kaip teigia ekonomistas, tam tikro nerimo kelia su jaunimu susiję rodikliai.
„Analizuojant nedarbo išmokų duomenis stebina jas gaunančių jaunų žmonių skaičius. Pavyzdžiui, 2026 m. balandį, „Sodros“ duomenimis, nedarbo išmokas gavo apie 18 tūkst. jaunesnių nei 30 metų gyventojų. Tai sudarė daugiau nei penktadalį visų tuo metu išmokas gavusių gyventojų.
Tuo metu jaunimui susirasti darbą Lietuvoje, kitaip nei vyresnio amžiaus gyventojams, nėra itin sudėtinga. Tikėtina, kad naujoji tvarka sumažins nedarbo išmokas gaunančių jaunuolių skaičių, kadangi griežtėja išmokai gauti reikalingo stažo reikalavimai.
Tuo metu darbdaviai dažniau analizuoja ne nedarbo, o užimtumo rodiklius, nes jie geriau atspindi realią darbo rinkos situaciją. Šiuo požiūriu Lietuvos padėtis yra gana gera. Mūsų šalyje 20–64 metų gyventojų užimtumas siekia net 80 proc. – viršijame Europos Sąjungos vidurkį ir esame visai netoli Švedijos, kur šis rodiklis sudaro apie 82 proc. Didžioji visuomenės dalis dirba ir aukštas užimtumas išlieka jau ne vienerius metus. Tad situacija darbo rinkoje iš esmės yra pakankamai nebloga“, teigia jis.
Išmokos išliks vienos didžiausių ES
Kalbant apie nedarbo išmokų dydžius, naujoji tvarka taps palankesnė daugiau uždirbantiems gyventojams. Didėja kintama nedarbo išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio. Taip pat didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba. Gerės ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtis – minimali nedarbo išmoka sudarys penkias bazines socialines išmokas.
Visa tai, anot T. Povilausko, reiškia, kad nedarbo išmokų ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
„Kaip vertinti naująją tvarką? Priklauso nuo situacijos.
Žmonėms, kurie sistema naudojasi sąžiningai, naujoji tvarka suteiks finansinio saugumo ir leis ramiai ieškoti tinkamo darbo. Tačiau ekonominiu požiūriu didesnės išmokos reiškia ir didesnę naštą „Sodros“ biudžetui. Svarbu, kad gyventojai suprastų – darbas suteikia galimybę kurti, uždirbti daugiau ir pasiekti geresnę gyvenimo kokybę. Valstybės pagalba nedarbo metu verta naudotis tuomet, kai jos tikrai prireikia“, – pažymi jis.