Ekspertų teigimu, šiuos skirtumus lemia ne vien gyventojų pajamos ar taupymo įpročiai, bet ir būsto nuosavybės paplitimas, nekilnojamojo turto vertė, pensijų sistemos, šeimos perduodamas turtas bei istoriškai susiklosčiusios galimybės kaupti turtą.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugumoje Europos šalių vyresnių nei 75 metų gyventojų sukauptas turtas yra gerokai mažesnis nei jaunesnių pensininkų, o tokiose valstybėse kaip Austrija ar Vokietija skirtumas siekia beveik pusę viso turto.
Tad kuriose Europos valstybėse vyresni nei 65 metų gyventojai yra turtingiausi?
Nors pensijos didėja, vis dar stipriai atsiliekame: senjorai vos suduria galą su galu
Atsakymą pateikia 2023 m. viduryje paskelbta Europos centrinio banko Namų ūkių finansų ir vartojimo apklausa (HFCS), kurioje lyginamas vyresnio amžiaus europiečių sukauptas turtas įvairiose šalyse.
Kaip išanalizavo „Euronews“, Euro zonoje 65–74 metų amžiaus namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia 185,3 tūkst. eurų. Tarp 22 Europos valstybių šis rodiklis svyruoja nuo 36,3 tūkst. eurų Latvijoje iki net 1,22 mln. eurų Liuksemburge. Palyginimui, visų šalių duomenys pateikiami eurais, įskaitant ir tas valstybes, kurios nepriklauso euro zonai.
Susiję straipsniai
Teigiama, kad Liuksemburgas šioje statistikoje yra ryškus išskirtinis atvejis. Antroje vietoje esanti Malta gerokai atsilieka – joje vyresnio amžiaus namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia 310 tūkst. eurų.
Neįskaičiuojant šių dviejų mažiausių Europos Sąjungos valstybių, turtingiausi 65–74 metų gyventojai gyvena Belgijoje ir Airijoje. Belgijoje šios amžiaus grupės namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia 307,7 tūkst. eurų, o Airijoje – 296,7 tūkst. eurų.
Penktoje vietoje yra Prancūzija, kur vyresnio amžiaus namų ūkių medianinis turtas sudaro 232,8 tūkst. eurų. Vos šiek tiek atsilieka Vokietija – 232,1 tūkst. eurų. Ispanijoje šis rodiklis siekia 200,8 tūkst. eurų.
Tarp keturių didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų mažiausią rodiklį turi Italija – 168 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad pensinio amžiaus prancūzai ir vokiečiai vidutiniškai valdo daugiau kaip 60 tūkst. eurų didesnį turtą nei italai.
Austrijoje vyresnių gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 188,5 tūkst. eurų ir yra šiek tiek didesnis už euro zonos vidurkį, o Suomijoje – 176,1 tūkst. eurų, tad šalis yra šiek tiek žemiau vidurkio.
Tuo metu Nyderlandai išsiskiria palyginti kukliu vyresnio amžiaus gyventojų sukauptu turtu. Nors šalies pensijų sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, 65–74 metų namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia tik 134,4 tūkst. eurų. Tai rodo, kad didelės pensinės pajamos nebūtinai reiškia ir didelį sukauptą privatų turtą.
Žemiau euro zonos vidurkio taip pat yra Slovėnija (138,2 tūkst. eurų), Graikija (104,3 tūkst. eurų), Čekija (102,9 tūkst. eurų) ir Slovakija (100,8 tūkst. eurų).
Sąrašo apačioje, be Latvijos, atsidūrė dar penkios šalys, kuriose 65–74 metų amžiaus namų ūkių medianinis grynasis turtas nesiekia 100 tūkst. eurų. Lietuvoje šis rodiklis sudaro 51,4 tūkst. eurų, Vengrijoje – 54,4 tūkst. eurų, Estijoje – 73,5 tūkst. eurų, Kroatijoje – 75,9 tūkst. eurų, o Portugalijoje – 99,2 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad pagal vyresnio amžiaus gyventojų sukauptą turtą Lietuva yra tarp mažiausius rodiklius turinčių Europos valstybių ir gerokai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo euro zonos vidurkio, kuris siekia 185,3 tūkst. eurų.
Vyresnių nei 75 metų pensininkų situacija – dar blogesnė
Euro zonoje 75 metų ir vyresnių namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia 144,4 tūkst. eurų. Tai yra 40,9 tūkst. eurų, arba 22 proc., mažiau nei 65–74 metų amžiaus grupėje.
Beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse vyresnių nei 75 metų gyventojų sukauptas turtas yra mažesnis nei 65–74 metų grupėje. Išimtį sudaro tik Liuksemburgas ir Belgija. Austrijoje šis skirtumas siekia net 51 proc., Vokietijoje – 44 proc., o Prancūzijoje – vos 14 proc.
HFCS ekspertai pažymi, kad šalių skirtumus lemia pajamų lygis, namų ūkių sudėtis, būsto nuosavybė, įsiskolinimai būstui įsigyti ir nekilnojamojo turto kainos.
Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto profesorius, Nelygybės tyrimų centro steigėjas Fabianas Pfefferis portalui „EuroNews“ pabrėžė, kad turto skirtumai tarp valstybių nėra vien asmeninio taupymo rezultatas.
„Šie skirtumai tarp šalių primena, kad turtas niekada nėra vien individualaus taupymo elgsenos rezultatas. Jį formuoja ilgalaikė būsto rinkos, gerovės valstybės, pensijų sistemų, kredito institucijų, šeimos perduodamo turto ir istorinių galimybių įsigyti turto sąveika“, – teigė jis.
Pasak mokslininko, daugeliui namų ūkių svarbiausias turtas yra nuosavas būstas. Todėl ten, kur vyresnio amžiaus žmonės turėjo plačias galimybes įsigyti būstą ir pasinaudojo nekilnojamojo turto vertės augimu, sukaupto turto rodikliai paprastai yra gerokai didesni.
Tuo metu šalyse, kuriose nuoma yra labiau paplitusi, gyventojų privatus turtas dažnai atrodo kuklesnis, net jei senjorų finansinis saugumas užtikrinamas kitomis priemonėmis. Kaip pavyzdį profesorius pateikė Vokietiją ir Austriją, kuriose nemaža dalis gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose.
„Tai nebūtinai reiškia, kad vyresnio amžiaus nuomininkai yra neturtingi. Tačiau tai reiškia, kad mažesnė jų ekonominio saugumo dalis atsispindi kaip privatus turtas namų ūkių balansuose“, – aiškino F. Pfefferis.
65 metų ir vyresnių gyventojų sukauptas turtas Europoje taip pat mažėja didėjant amžiui. Euro zonoje 75 metų ir vyresnių namų ūkių medianinis grynasis turtas siekia 144,4 tūkst. eurų – tai 40,9 tūkst. eurų, arba 22 proc., mažiau nei 65–74 metų amžiaus grupėje.
Beveik visose tyrime analizuotose šalyse vyresnių nei 75 metų gyventojų turtas yra mažesnis nei jaunesnių pensininkų. Vienintelės išimtys – Liuksemburgas ir Belgija. Austrijoje šis skirtumas siekia net 51 proc., Vokietijoje – 44 proc., o Prancūzijoje – 14 proc.
HFCS ekspertai pažymi, kad valstybių skirtumus daugiausia lemia pajamų lygis, namų ūkių sudėtis, būsto nuosavybė, skolinimasis būstui įsigyti bei nekilnojamojo turto kainos.