Kodėl vieni verslai finansavimą gauna greitai, o kiti – ne? Ekspertė pataria, kaip pasiruošti prieš kreipiantis dėl paskolos

Kokios detalės dažniausiai lemia, kad paraiškos vertinimas vyksta sklandžiai, o kokių klaidų verta išvengti dar prieš pirmą susitikimą su finansavimo specialistu? Į šiuos klausimus atsako LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė.

Neretai verslai pirmiausia galvoja apie tai, kokios paskolos galėtų tikėtis, tačiau finansuotojams kur kas svarbiau matyti aiškų planą ir nepagražintą verslo situaciją. „Visų pirma, nepasiruošiama aktuali finansinė atskaitomybė, verslo planas, su projektu susijusi aktuali informacija – užsakymų, rangos, paramos sutartys, leidimai ir panašiai. Visada kreipiantis dėl paskolos reikia turėti aktualią ir istorinę finansinę atskaitomybę.

Paprastai kredito institucijos prašo paskutinių dvejų metų ir paskutinio pasibaigusio ketvirčio balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų“, – sako A. Baranovė. Ji pabrėžia, kad ne mažiau svarbu tiksliai žinoti, kiek lėšų reikia ir kokiam tikslui jos bus naudojamos.

„Kredito institucija tikrai nefinansuos su poreikiu: „O kiek galite duoti?“ Jei vykdomas investicinis ar su parama susijęs projektas, turi būti aišku, kokia jo vertė, kiek bus investuojama nuosavų lėšų ir iš kokių šaltinių jos bus gaunamos.“

Nors pelnas yra svarbus rodiklis, jis dar neatsako į klausimą, ar verslas bus pajėgus laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Dėl to finansuotojai vertina gerokai platesnį rodiklių spektrą, ne vien paskutinės ataskaitos rezultatą.

„Kredito institucijos turi individualius finansinius rodiklius ir jų vertinimo kriterijus, tačiau dažniausiai aktualiausi pelningumo, likvidumo, finansinių skolų padengimo ir aptarnavimo rodikliai, nuosavo kapitalo ir turto santykis.

O kalbant apie dokumentus, svarbu, kad jie būtų aktualūs ir rodytų realią verslo situaciją“, – sako LCKU Kreditų rizikos skyriaus vadovė.

Tai reiškia, kad vien gerų finansinių rezultatų nepakanka – finansuotojai vertina bendrą įmonės finansinį atsparumą ir gebėjimą vykdyti būsimus įsipareigojimus.

Verslo planuose natūralu numatyti augimą, tačiau vien optimizmo finansuotojams nepakanka. Kur kas svarbiau suprasti, kuo prognozės pagrįstos ir kaip verslas atrodytų mažiau palankiu scenarijumi.

„Jei verslas jau veikia, geriausias būdas – pasižiūrėti paskutinių trejų metų finansinę atskaitomybę ir įsivertinti istorines tendencijas. Kaip keitėsi pajamos, išlaidos, ar verslas susiduria su sezoniškumu, ar turi pakankamus pinigų srautus paskolai aptarnauti“, – aiškina ekspertė.

Ji rekomenduoja atsakyti ir į dar vieną svarbų klausimą ir atlikti savotišką „streso testą“.

„Ar verslas galėtų vykdyti įmokas net ir tuo atveju, jei pajamos būtų 20–30 proc. mažesnės nei planuojama? Jei ne, reikėtų iš anksto įsivertinti, iš kokių lėšų paskola būtų dengiama.“

Kartais manoma, kad finansavimo negauti galima tik dėl prastų finansinių rezultatų, tačiau realybėje vertinamas visas rizikų paveikslas.

„Priežasčių gali būti įvairių – prasta kredito istorija, pradelsti mokėjimai valstybei ar kitoms kredito įstaigoms, dažni teisminiai ginčai, turto areštai. Taip pat verslas gali jau turėti per didelį įsiskolinimą arba nepagrįstas finansines prognozes.

Dažnai neigiamą sprendimą lemia ne vienas faktorius, o kelių rizikų visuma“, – akcentuoja A. Baranovė.

Ilga veiklos istorija gali būti privalumas, tačiau jos neturėjimas savaime neužkerta kelio finansavimui. Tokiais atvejais daugiau dėmesio skiriama pačiai verslo idėjai ir komandos pasirengimui.

„Kai nėra ilgos veiklos istorijos, daugiau dėmesio skiriama verslo savininkų ir darbuotojų patirčiai bei rinkos supratimui. Turi būti aišku, ką verslas ketina pasiekti, kokia yra rinkos situacija, kokios realios finansinės prognozės, ar jau yra potencialių klientų“, – pasakoja ekspertė.

„Didžiausią reikšmę paprastai turi rinkos analizė, projekto išskirtinumas, pajamų gavimo modelis ir finansinės prognozės. Finansuotojams svarbu, kad plane numatytas augimas būtų pagrįstas logiškomis prielaidomis ir realiais duomenimis“, – teigia A. Baranovė.

Kreipimasis dėl paskolos neturėtų būti vertinamas kaip formalumas. Kuo aiškiau verslas geba pristatyti savo planus ir pagrįsti finansavimo poreikį, tuo sklandžiau vyksta visas procesas.

„Prieš pirmą susitikimą būtina pasiruošti finansinę atskaitomybę, konkrečiai žinoti finansavimo poreikį ir paskirtį. Taip pat verta būti pasiruošus trumpai ir aiškiai pristatyti savo verslą bei patirtį.

Geriausius rezultatus dažniausiai pasiekia tie verslai, kurie į finansavimo procesą žiūri ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti, kad jų planas yra pagrįstas, finansiškai tvarus ir gerai apgalvotas“, – reziumuoja A. Baranovė.