Lengvata būtų taikoma ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimo daliai.
Už šį GPM įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 73 parlamentarai, 3 buvo prieš ir 6 – susilaikė.
Seimas bendru sutarimu nusprendė prezidento siūlymą svarstyti rudenį ir prašyti Vyriausybės išvados jam.
Ekonomistui M. Sinkevičiaus pažadai skamba keistai: „Jis turėjo pakankamai laiko“
Priėmus projektą, bent vieną vaiką auginę ar auginantys nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, kuri būtų gimusi laikotarpiu nuo šių metų sausio iki 2033 m., galėtų būti atleisti nuo mokesčio, kuris taikomas iki 12 VDU dydžio metinių pajamų sumai (šiemet VDU siekia virš 2312 eurų).
Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, gyventojas pats galėtų rinktis, kada ją taikyti laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos.
Susiję straipsniai
Ji būtų pritaikoma deklaruojant per metus gautas pajamas – susigrąžinant sumokėtą sumą arba susimažinant mokėtiną GPM.
Šiomis Gyventojų pajamų mokesčio pataisomis, anot Prezidentūros, siekiama skatinti gimstamumą.
„Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo, kad ženklios finansinės paskatos bent ribotam metų laikui padeda didinti gimstamumo rodiklius. (...) Ši prezidento teikiama GPM paskata atliepia demografinį iššūkį, atitinka valstybės prioritetus ir yra suderinta fiskališkai su kitų valstybės prioritetų finansavimu“, – Seime antradienį kalbėjo valstybės vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Siūloma, kad paskata būtų taikoma ir įvaikinant – dabar šeiminiuose namuose auga apie 1 tūkst. vaikų, didžioji jų dalis yra paaugliai nuo dešimties metų.
Parlamentarai nesutaria dėl siūlymo naudos
Seimo narių nuomonės dėl siūlymo tuo metu – nevienareikšmiškos. Konservatorius Mindaugas Lingė pasisakė prieš projektą, tikindamas, jog socialdemokratų valdančiosios daugumos švaistosi valstybės biudžetu projektams, kurie nebūtinai yra pagrįsti.
„Valstybės įsipareigojimai auga tiek gynybos, tiek socialinėje srityje ir jie tikrai neturės tokios dinamikos, kaip auga bendrasis vidaus produktas (BVP). Jau ir dabar mūsų ekonomikos (augimo – ELTA) tempas yra mažėjantis, o skola auga. Per šios valdančiosios daugumos ketverių metų laikotarpį Lietuva ko gero rekordiškai padidins savo įsiskolinimo skaičių. (...) Pasileidžiami plaukai ir toliau siuvamos tokios iniciatyvos, kurios gerai skamba, turi kilnius tikslus, bet sistemiškai nėra pernelyg pagrįstos“, – tikino M. Lingė.
Demokratas Andrius Bagdonas tuo metu išreiškė palaikymą prezidento siūlymui. Anot jo, valdžia per ilgai diskutuoja apie demografinių problemų keliamus iššūkius, nesiimdama reikalingų veiksmų su tuo tvarkytis.
„Mes daug diskutuojame apie gimstamumą ir demografines problemas, su kuriomis Lietuva susidurs po 10–20 metų, tačiau sprendimų, kurie realiai galėtų padidinti gimstamumą (...) vis nesiryžtame priimti ir finansus nukreipiame kitur“, – teigė A. Bagdonas.
„Jei galvojame ne tik apie artėjančius rinkimus, bet ir apie tolimesnę Lietuvos ateitį, mes turime galvoti apie vaikus, kuriuos žmonės būtų paskatinti gimdyti, nes šiandien jaunesni žmonės kartais priima sprendimus net apskritai nesusilaukti vaikų“, – kalbėjo parlamentaras.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. netekimų biudžete nebūtų patirta, o 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų preliminariai 0,3 proc. BVP arba vidutiniškai 0,03 proc. BVP per metus (jei paskata būtų susijusi su 10 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai).
Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau šią prezidento iniciatyvą įvertino skeptiškai – anot jo, dabartinėje situacijoje Lietuvos biudžete galimybių tokioms lengvatoms nėra.
ELTA primena, kad nuo kitų metų įsigalioja papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) tėvus auginantiems vaikams, tai taip pat buvo prezidento siūlymas, kuriam pernai pritarė Seimas.
Ši mokesčio lengvata sudarys 87 eurus už vaiką – iš viso 1044 eurų per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką), ji biudžetui kainuos apie 87 mln. eurų kasmet.