Kredito unijos gali būti pirmasis pasirinkimas finansuojant verslą – štai kodėl

2026 m. liepos 1 d. 09:00
Dalis verslininkų vis dar mano, kad gavus neigiamą atsakymą iš banko finansavimo galimybės baigiasi. Tačiau realybėje alternatyvų yra gerokai daugiau. LKU grupės narės kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė sako, kad kredito unijos verslui gali tapti ne atsarginiu planu, o visaverčiu finansiniu partneriu.
Daugiau nuotraukų (6)
Apie verslo finansavimo galimybes ir dažniausias verslininkų klaidas ji kalbėjo Lrytas inicijuotoje konferencijoje „Verslo genas. Kryptis Tauragė“.
Lankstesnis požiūris į verslo poreikius Pasak I. Navikienės, nemaža dalis klientų į kredito unijas kreipiasi tik tuomet, kai jau yra gavę neigiamą banko atsakymą arba neranda abiem pusėms priimtinų finansavimo sąlygų.
„Dažnai išgirstame, kad verslas tiesiog netelpa į standartinius bankų vertinimo rėmus. Tuo metu kredito unijos gali į situaciją pažvelgti individualiau.

Aktualu verslams: pateikė pavyzdžių, kaip įmonės kartais sau uždaro finansavimo duris

Mus taip pat prižiūri Lietuvos bankas, galioja tie patys teisės aktai ir atsakingo skolinimo principai. Tačiau tam tikrus sprendimus dėl sutarties sąlygų, užtikrinimo priemonių ar kainodaros savo kredito unijoje dažnai galime priimti greičiau ir lanksčiau, nes geriau pažįstame savo klientus, jų veiklą bei istoriją“, – sako finansų ekspertė.
Finansų ekspertė ragina verslininkus iš anksto ieškoti bent keleto finansavimo šaltinių ir nevengti kreiptis į artimiausią kredito uniją pasitarti. Jos teigimu, šiandien kredito unijos yra visavetės verslo finansų partnerės, galinčios suteikti platų finansinių paslaugų krepšelį, aprėpiantį kur kas daugiau nei tik paskolas.
Kaip neužsidaryti finansavimo durų? Kalbėdama apie dažniausiai pasitaikančias verslininkų klaidas, ekspertė pirmiausia išskiria pernelyg vėlai pradedamas finansavimo paieškas.
„Labai dažnai girdime, kad finansavimo reikėjo vakar. Tačiau jei jo reikėjo vakar, šiandien projektas jau kainuoja daugiau. Finansavimo klausimus verta pradėti spręsti gerokai anksčiau nei atsiranda kritinis poreikis“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, finansuotojams svarbu matyti, kad verslininkas valdo situaciją, supranta savo verslo modelį ir gali argumentuotai paaiškinti planuojamus sprendimus.
„Net ir sudėtingose situacijose galima rasti sprendimų, jei žmogus aiškiai žino, kas vyksta jo versle, kokie jo planai ir kokių rezultatų siekiama.“
Dar viena dažnai pasitaikanti problema – nepakankamas savo finansinės situacijos išmanymas.
„Nėra nieko blogiau, kai matome tris skirtingus balansus ir nė vienas nesutampa. Tuomet tenka klausti, kuris iš jų yra tikras. Deja, atsakymas neretai būna – reikės paklausti buhalterės“, – šypsosi I. Navikienė.
 LKU grupės narės kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė Daugiau nuotraukų (6)
 LKU grupės narės kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė
Jos teigimu, verslininkas turėtų gyventi savo projektu – gerai suprasti ne tik dabartinius finansinius rodiklius, bet ir tai, kokie mokėjimai laukia po mėnesio, dviejų ar pusmečio.
Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai verslas aiškiai žino, kokios sumos reikia, tačiau negali pagrįsti, kokią konkrečią problemą ar augimo galimybę tas finansavimas išspręs. Būtent šis atsakymas dažnai yra ne mažiau svarbus nei pati prašoma suma.
Kredito unijos – visavertės verslo finansų partnerės Nors dalis visuomenės kredito unijas vis dar pirmiausia sieja su žemės ūkiu, šiandien jų finansuojamų projektų spektras yra gerokai platesnis.
„Mitas, kad kredito unijos skirtos tik ūkininkams ar kaimo vietovėms, jau seniai neatitinka realybės. Šiuo metu žemės ūkis sudaro maždaug ketvirtadalį LKU grupės paskolų portfelio. Didžiausia finansavimo dalis tenka verslo ir nekilnojamojo turto projektams“, – pažymi I. Navikienė.
Tarp vienų didžiausių LKU kredito unijų grupės finansuotų projektų – 21,5 mln. eurų finansavimas nekilnojamojo turto projektui „Porto Franko“ Vilniuje, 9 mln. eurų investicija į katalizatorių perdirbimo gamyklą prie Elektrėnų bei finansavimas vienai didžiausių Baltijos šalyse biometano gamyklų Panevėžio rajone.
Tai rodo, kad kredito unijos šiandien dalyvauja įvairaus masto projektuose – nuo smulkiojo ir vidutinio verslo regionuose iki daugiamilijoninių investicijų.
Verslo augimą dažnai riboja ne kapitalo trūkumas, o pernelyg siauras požiūris į galimus finansavimo šaltinius.
„Kuo anksčiau verslas pradeda kalbėtis su finansų partneriais ir kuo daugiau alternatyvų apsvarsto, tuo daugiau galimybių atsiveria augimui. Todėl kredito unijas verta matyti ne kaip paskutinę stotelę po kitų finansų įstaigų atsakymo, o kaip vieną pirmųjų pasirinkimų planuojant savo verslo plėtrą“, – sako LKU kredito unijų grupės atstovė I. Navikienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.