Nuo šių metų sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kv. metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Pagal naująją tvarką šis tarifas daugiabučiams, kurių bendras plotas iki 3 000 kv. m, apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga.
Tačiau liepos 1-ąją įvedama dar viena korekcija, dėl kurios kaupiamosios įmokos gali padidėti kelis kartus. Jos priklausys nuo pastato būklės: neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei pastato būklei, realu, kad išlaidos juntamai šoktels.
Jeigu pastato būklė gera, tarifas liks bazinis. Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus, jeigu bloga – tris kartus, jeigu labai bloga – keturis kartus.
Valdantieji bus priversti grįžti prie sudėtingų mokestinių klausimų: prakalbo apie lengvatas šildymui
Kaip paaiškino Aplinkos ministerija, nustačius vidutinę namo techninę būklę, kai butų ir kitų patalpų savininkai kaupia pagal privalomąjį minimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, šis tarifas, priklausomai nuo namo dydžio, padidėtų nuo 0,1025 iki 0,205 euro už kv. m per mėnesį arba nuo 0,1281 iki 0,2562 euro už kv. m per mėnesį.
Tad jeigu bazinis tarifas yra 0,1025 euro už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pastato būklės 50 kv. m butui mėnesio įmoka gali sudaryti maždaug 5, 10, 15 ar net 20 eurų.
Susiję straipsniai
Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo dydžio, kuris 2026 m. yra 1,2811 euro už kv. m per mėnesį.
Renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas. Taip yra todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.
Jeigu namo gyventojai jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali nebūti: minimalus tarifas yra apatinė riba.
Kas gi tas ilgalaikis remonto planas? Šiame dokumente numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui.
Planą gali parengti namo administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma.
Planas turi apimti planuojamus remonto ar atnaujinimo darbus, jų prioritetus, preliminarias kainas ir terminus.
Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais.