Beveik 3 mlrd. eurų – štai tiek pensijai kauptų lėšų pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui buvo išmokėta gyventojams. Kol kas dar nežinoma, kokia tiksli suma bus išmokėta pasitraukusiems su antrąja banga, tačiau fondų atstovai stebi aktyvumo atoslūgį.
„Panašu, kad didžioji dalis norinčiųjų atsiimti sukauptas lėšas ir pasitraukti iš II pensijų pakopos skubėjo tai padaryti metų pradžioje, neatsižvelgdami į faktą, kad pasitraukti galima iki pat 2027-ųjų rudens“, – portalui Lrytas komentavo „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė
Jos teigimu, antrąjį ketvirtį fiksuotas 5–6 kartus mažesnis pasitraukti norinčių gyventojų skaičius. Panaši mažėjimo tendencija fiksuojama ir tarp gyventojų, pateikusių prašymus atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų.
Per pirmąjį etapą daugiausiai iš pensijos kaupimo pasitraukė viena grupė: paneigė vieną populiariausių mitų
„Nors grįžimas į II pakopos kaupimą nėra masinė tendencija, matome gyventojų, kurie po pasitraukimo nusprendžia kaupti toliau. Tikėtina, kad daliai gyventojų sukauptų lėšų prireikė trumpalaikiams finansiniams poreikiams, tačiau jie ir toliau mato prasmę kaupti papildomai pensijai, todėl nusprendžia sugrįžti į kaupimą“, – svarstė L. Najačienė.
Kad ši pasitraukusiųjų banga yra gerokai ramesnė nei buvo pirmąjį ketvirtį, antrino ir „Artea“ banko komunikacijos projektų vadovė Ieva Marija Černiauskaitė.
Sumažėjusius pasitraukusių dalyvių skaičius fiksavo ir „Goindex“ – išeinančių klientų buvo maždaug 4–5 kartus mažiau, lyginant su pirmuoju 2025 m. ketvirčiu.
„Bendrai vertinant, nuo šių metų pradžios norą kaupti II pakopoje jau yra pareiškę arti 22 tūkst. gyventojų. Didžioji jų dalis yra būtent tie klientai, kurie buvo pasitraukę iš kaupimo per 2026 m. pirmąjį ketvirtį.
Susiję straipsniai
Tai rodo, kad klientų sprendimai šiuo laikotarpiu yra dinamiški ir daliai jų kaupimo vertės įvertinimas vyksta iš naujo, pasikeitus asmeninėms aplinkybėms ar ilgalaikiams finansiniams planams“, – rašoma pensijų fondų kaupimo bendrovės Lrytui atsiųstame komentare.
Kada gyventojus pasieks pinigai?
Fondų atstovų taip pat pasiteiravome, kada kaupimą nutraukusiems gyventojams bus išmokėtos sukauptos lėšos.
„Artea“ informavo, kad antrąjį ketvirtį priimtos paraiškos bus tenkinamos per dešimt pirmų liepos mėnesio darbo dienų.
„Apdorojus paraiškas, lėšos bus konvertuojamos ir galiausiai jos bus išmokamos prašymus pateikusiems gyventojams“, – komentavo I. M. Černiauskaitė.
Tą patį patvirtino ir „Goindex“.
„Šiuo metu atliekame duomenų galutinį suvedimą ir fonduose ruošiame išmokėjimus. Visas išmokas planuojame įvykdyti iki liepos 15 d., laikantis nustatytų terminų ir procedūrų“, – nurodyta bendrovės komentare.
„Luminor investicijų valdymas“ lėšų išmokėjimą planuoja liepos 13–15 d.
Ekonomistė įspėjo – lengva nebus
Pirmiesiems gyventojams atgavus pensijų fonduose kauptas lėšas, paaiškėjo, kad pastarosios gali būti laikomos pajamomis ir lemti socialinių išmokų ar kompensacijų netekimą.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ šią savaitę sakė, kad tai paliestų tik nedidelę dalį gyventojų.
„Jei tai yra santaupos, iki tol nukreiptos ilgalaikiams taupymo poreikiams, jos neturėtų būti vartojamos čia ir dabar. Bet kadangi atsirado galimybė tai padaryti, matyt, jos gali būti laikomos pajamomis“, – svarstė ekonomistė.
Pašnekovės teigimu, naudodami santaupas gyventojai turi daugiau galimybių įpirkti tiek kasdienio vartojimo priekių, tiek stambesnių pirkinių. O galimybė vartoti gerokai daugiau nei įprastai daugeliui ekonomistų kelia nerimą.
„Atitinkamai tai skatins mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultatą šiais metais, bet šitos galimybės baigsis. Kitąmet jos nesitęs tokiu pačiu mastu, nes, tikėtina, nebus tokių atsiėmimų, kaip pirmąjį metų ketvirtį“, – prognozavo I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekonomikos augimui šiemet įtakos turi ir rekordinės išlaidos gynybai bei didesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įplaukos. Visų šių aplinkybių visuma, manoma, gali sukelti problemų kitąmet.
„Mes nebeturėsime tiek daug naujai įsijungiančių pavarų, tačiau turėsime aukštą palyginamąją bazę. Kartelę, kurią mūsų BVP indeksui teks peršokti, šiemet išsikelsime tikrai labai aukštai. <...> Dėl to, matyt, ir Lietuvos bankas prognozuoja kuklesnį BVP augimą“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistė.
Ekonomistai jau kurį laiką gręžiojasi į Estijos patirtį – po COVID-19 pandemijos išaugęs vartojimas ir II pensijų pakopos reforma ten lėmė reikšmingą ekonomikos augimą, tačiau jau po kurio laiko kaimynus pasitiko negandos.
„Estija įklimpo į gerokai sudėtingesnį laikotarpį, kai buvo fiksuojama ekonomikos recesija. Labai tikėkimės, kad šitą atkarpą Lietuvai pavyks išnaviguoti saugiai ir be nuosmukių. <...> Bet tikrai tai nebus lengva“, – įspėjo I. Genytė-Pikčienė.
Išanalizavo gyventojų elgseną
Vilniaus universiteto afiliuotasis profesorius, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Teodoras Medaiskis priminė, kad dar prieš pradedant II pensijų pakopos reformą buvo nuogąstaujama, jog suteikus gyventojams galimybę pasitraukti iš kaupimo, tokiu sprendimu gali pasinaudoti didelė jų dalis. Nors reformos šalininkai tikino, kad taip nenutiks, galiausiai ši prognozė pasitvirtino.
Ekonomisto nuomone, tam didelės įtakos turėjo viešojoje erdvėje susiformavęs neigiamas požiūris į II pensijų pakopą – esą kaupimas nepasiteisino ir iš jo verta pasitraukti. Prie tokio vertinimo prisidėjo ir nusivylimas mažesnėmis nei tikėtasi išmokomis.
Tačiau T. Medaiskis mano, kad sistema dar nėra visiškai subrendusi – maždaug du dešimtmečiai pensijų kaupimo yra per trumpas laikotarpis galutiniams vertinimams, tam reikėtų bent 35–40 metų. Todėl ir teigti, kad antroji pensijų pakopa nepasiteisino, jo manymu, gerokai per anksti.
„Žmonės dažnai yra labiau linkę patikėti neigiamomis žiniomis. Tą iš dalies galima paaiškinti elgsenos ekonomikos principais – net ir turėdami pakankamai informacijos jie ne visada priima ekonomiškai racionalius sprendimus“, – „Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ teigė T. Medaiskis.
V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas svarstė, kad gyventojų sprendimą pasitraukti iš kaupimo galėjo lemti tiek visuomenėje vyraujančios nuotaikos, tiek asmeniniai finansiniai motyvai. Esą kartais susiformuoja ir tam tikra tendencija – žmonės mato, kad taip elgiasi kiti, ir tiesiog seka jų pavyzdžiu.
Dalis gyventojų pasitraukė norėdami kuo greičiau pasinaudoti sukauptomis lėšomis, ypač jei jų suma nebuvo didelė ir ateityje vis tiek būtų išmokėta vienkartine išmoka.
Kiti, anot T. Medaiskio, tiki, kad sukauptus pinigus galės investuoti sėkmingiau nei pensijų fondų valdytojai. Vis dėlto manoma, kad tokių žmonių nėra daug.
„Kai kurie tikrai gali investuoti sėkmingiau, tačiau dauguma, manau, pervertina savo galimybes. Profesionalūs investuotojai tuo ir yra profesionalūs – jų darbas yra valdyti investicijas“, – teigė VU afiliuotasis profesorius.