„Rinktis vieno darbdavio nereikia. Tačiau yra svarbi sąlyga – papildomo poilsio trukmė kiekvienoje darbovietėje priklauso nuo joje nustatytos darbo laiko normos“, – feisbuke rašo teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Pagal Darbo kodeksą auginant vieną vaiką iki 12 metų galima gauti 1 papildomą poilsio dieną per 3 mėnesius arba darbo laiko sutrumpinimą 8 valandomis per 3 mėnesius;
auginant vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų – 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį arba darbo laiko sutrumpinimą 2 valandomis per savaitę;
Ekonomistė Vyriausybės programoje mato daug klausimų: išlaidos finansuojamos skolos dėka
auginant tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu turi negalią, – 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį arba darbo laiko sutrumpinimą 4 valandomis per savaitę.
Už šį papildomą poilsio laiką darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Susiję straipsniai
O jeigu darbovietės yra trys?
Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad 8 valandų „mamadienis“ apskaičiuotas pagal įprastą 40 valandų darbo savaitę. Todėl, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę dirbančiam darbuotojui priklauso 4 valandos papildomo poilsio, o ne 8 valandos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešai yra išaiškinusi dviejų darboviečių atvejį: jeigu darbuotojas dviejose įmonėse dirba po 0,5 etato, papildomu poilsiu jis naudojasi abiejose darbovietėse, kiekvienoje gaudamas po 4 valandas.
Ministerija tai grindžia tuo, kad sudarytos atskiros darbo sutartys ir kiekvienoje darbovietėje atskirai apskaitomas darbo laikas. Pagal šią taisyklę tas pats principas taikomas ir trims savarankiškoms darbo sutartims.
Pavyzdžiui, darbuotoja augina du vaikus iki 12 metų ir dirba:
darbovietėje A – 20 valandų per savaitę;
darbovietėje B – 10 valandų per savaitę;
darbovietėje C – 10 valandų per savaitę.
Tokiu atveju per mėnesį:
darbdavys A suteikia 4 valandas papildomo poilsio;
darbdavys B – 2 valandas;
darbdavys C – 2 valandas.
Iš viso – 8 apmokamos poilsio valandos. Kiekvienas darbdavys apmoka būtent jo darbovietėje suteiktą poilsio laiką pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.
R. Joskaudienė nurodo, kad prašymas turi būti pateikiamas kiekvienam darbdaviui atskirai. Norint turėti vieną ištisą laisvą dieną, praktiškai verta visose darbovietėse derinti tą pačią datą.
Jeigu darbdavys objektyviai negali suteikti poilsio darbuotojo nurodytą dieną, šalys turi susitarti dėl kitos tinkamos dienos. Darbdavys negali sudaryti nepagrįstų kliūčių pasinaudoti įstatyme nustatyta garantija.