„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka atsakingas skolinimas. Tai reiškia, kad kiekvieną atvejį vertinsime individualiai, atsižvelgdami į kriterijų visumą: gyventojo pajamas, finansinius įsipareigojimus, šių dviejų kintamųjų santykį, bendrą skolinimosi lygį, kredito istoriją, perkamą turtą ir kitus rizikos veiksnius“, – sako L. Žukovė.
10 proc. pradinio įnašo galimybė skirta ne visiems pirmą būsto paskolą imantiems gyventojams. Ja galės pasinaudoti tie pirkėjai, kurie paskolą ima gyvenamosios paskirties būstui įsigyti ar statyti ir šiuo metu neturi bei pastaruosius penkerius metus nėra turėję jokio nekilnojamojo turto. Vis dėlto net ir atitikus šias sąlygas, galutinis pradinio įnašo dydis priklausys nuo individualaus kliento situacijos vertinimo. Gyventojams, jau turintiems nekilnojamojo turto, net ir imant pirmą būsto paskolą ir toliau reikės bent 15 proc. pradinio įnašo.
Gyventojai dažnai skolinasi atsargiau
Gyventojų indėlius ketina panaudoti paskoloms per ILTE: G. Nausėda prakalbo apie galimybę teikti pagalbą verslui
Pradinis įnašas daugeliui pirmojo būsto pirkėjų yra vienas svarbiausių klausimų, tačiau praktika rodo, kad gyventojai į būsto paskolą dažnai žiūri atsargiai ir ne visada renkasi mažiausią galimą įnašą.
„Luminor“ banko duomenimis, tik kas trečias gyventojas šiandien ima būsto paskolą su minimaliu 15 proc. pradiniu įnašu, o vidutinis įnašas, žiūrint į šių metų pirmojo ketvirčio duomenis, siekia net 26 proc. Tai parodo tikrai didelį finansinį raštingumą, atsakomybę ir požiūrį į tvarų ilgalaikį įsipareigojimą“, – teigia L. Žukovė.
Susiję straipsniai
Anot ekspertės, tai rodo, kad dalis pirkėjų būsto paskolai ruošiasi iš anksto – kaupia didesnes santaupas, vertina būsimą mėnesio įmoką ir siekia pasilikti daugiau finansinio saugumo. Didesnis pradinis įnašas gali sumažinti paskolos sumą, o kartu ir būsimų įmokų naštą, todėl kai kuriems gyventojams tai tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne tik banko reikalavimu.
Svarbu vertinti ne tik pradinį įnašą
Mažesnis pradinis įnašas gali būti reikšminga pagalba tiems pirkėjams, kuriems sunkiausia sukaupti būtent pradinę sumą. Vis dėlto būsto paskolos sprendimas neturėtų remtis vien klausimu, ar pavyko sukaupti 10 arba 15 proc. būsto vertės.
Prieš imant būsto paskolą svarbu įsivertinti visą finansinį paveikslą: kokia mėnesio įmoka būtų patogi, ar yra sukauptas rezervas nenumatytoms išlaidoms, kaip keistųsi biudžetas pasikeitus pajamoms ar palūkanoms.
Planuojant būsto pirkimą svarbu pasilikti vietos ir išlaidoms, kurias ne visada įmanoma tiksliai numatyti iš anksto. Be pradinio įnašo, pirkėjui gali reikėti lėšų turto vertinimui, notarui, draudimui, būsto įrengimui ar remontui, baldams ar buitinei technikai. Pirmojo būsto pirkėjams tai ypač aktualu, nes susitelkus į būsto kainą ir pradinį įnašą šios sumos gali likti neįvertintos.
Įperkamumo klausimas išlieka aktualus
Lietuvos banko duomenimis, būsto kainos šiuo metu auga sparčiau nei darbo užmokestis, todėl pirmojo būsto įperkamumo klausimas išlieka aktualus net ir sumažėjus minimalaus pradinio įnašo reikalavimui. Mažesnė suma startui gali padėti greičiau sukaupti reikalingą įnašą, tačiau ji savaime nepakeičia nei būsto kainos, nei ilgalaikės paskolos naštos.
Dėl to pirmojo būsto pirkėjams svarbu vertinti ne tik tai, ar jie atitinka formalius reikalavimus mažesniam pradiniam įnašui, bet ir tai, kokį finansinį įsipareigojimą prisiims ateinantiems dešimtmečiams. Jei būsto kaina didėja greičiau nei pajamos, net ir mažesnis pradinis įnašas turėtų būti derinamas su atsargesniu asmeninio biudžeto planavimu.