Tęsiasi vasara, o kartu su ja – ir asmeninių švenčių sezonas. Nuo vestuvių iki jubiliejų, nuo krikštynų iki įkurtuvių ir kitų progų – vasarą lietuviams švęsti įprasta.

Kiek pinigų dovanoti, kad nepasirodytumėte šykštūs? Ar verta skolintis, kad galėtumėte surengti asmeninę šventę? Ir kaip planuoti progas taip, kad nenukentėtų piniginė?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėta su SEB banko asmeninių finansų eksperte Sigita Strockyte-Varne.

Anot jos, nėra vienos teisingos sumos, kiek reikėtų dėti į vokelį einant į vestuves. Tačiau, be abejonės, tam tikri orientyrai egzistuoja.

[[ge:lrytas:lrytas:42782657]]

Dažniausiai minima suma yra nuo 100 iki 150 eurų vienam žmogui. Jeigu į vestuves vykstate dviese, suma siekia 200–300 eurų.

„Vis dėlto labai svarbu suprasti, jog tai jokiu būdu nėra prievolė, kad tiek reikia mokėti. Į vokelį turite įdėti tiek, kiek iš tiesų galite sau leisti. Tai neturėtų reikšti, kad turite susimokėti už vakarienę ir padengti visas šventės organizatorių išlaidas.

[[ge:lrytas:lrytas:37556255]][[ge:lrytas:lrytas:39735200]][[ge:lrytas:lrytas:38255788]]

Kaip jaunieji šventę turėtų organizuoti pagal savo finansines galimybes, taip ir mes, svečiai, turėtume dovanoti tiek, kiek galime“, – patarė S. Strockytė-Varnė.

Sprendžiant, kiek pinigų dovanoti, reikia įvertinti kelis svarbius aspektus. Pirmiausia – finansines galimybes. Tai – svarbiausias kriterijus, kad nė vienas nejaustų finansinės naštos.

Antrasis dalykas – santykio artumas: svarbu, koks jūsų ryšys su šventės kaltininku. Viena suma gali būti skiriama broliui ar sesei, kita – artimam draugui, trečia – tolimesniam giminaičiui.

Taip pat svarbi ir pati proga bei šventės formatas. Jei kalbame apie vaiko gimtadienį žaidimų kambaryje, dovana gali siekti nuo 10 iki 30 eurų. Čia reikšmės turi ir draugų ratas – kokios sumos įprastos jų aplinkoje, kaip jie vieni kitus sveikina.

Jeigu kalbame apie jubiliejų, dovana gali siekti nuo 50 iki 100 eurų.

Vestuvių atveju viskas priklauso nuo to, ar dalyvaujate tik ceremonijoje ir pasveikinate jaunavedžius prie santuokų rūmų, ar esate pakviesti į visą šventę.

Kaip suplanuoti šventę taip, kad nereikėtų pernelyg išlaidauti?

„Atsakymas slypi pačiame klausime – svarbiausia yra planavimas. Kitaip tariant, prieš organizuojant šventę reikia labai aiškiai nusistatyti biudžetą – kiek pinigų galite skirti šventei?

Kai jau žinote pinigų sumą, kitas žingsnis – nuspręsti, kas šventėje svarbiausia. Galbūt nenorėsite taupyti fotografui, maistui ar šventės vietai – kiekvienam prioritetai skirtingi, tačiau svarbu juos aiškiai įsivardyti.

[[ge:lrytas:lrytas:43305059]]

Visa kita galima planuoti taupiau.

Sau pačiam įsivardinti sumą, kurią galiu išleisti organizuodamas šventę, labai svarbu, – patarė banko atstovė ir pabrėžė: -

Neturėkite lūkesčio, kad šventė atsipirks svečių dovanotais vokeliais – niekas negarantuoja, kad taip ir nutiks.

Tai – viena didžiausių klaidų.“

Kita dažna klaida, anot jos, – organizuojant šventę labiau orientuotis į svečių norus nei į savo galimybes. Žmonės nori, kad šventė atrodytų ypatinga, todėl išleidžia daugiau, nei iš tikrųjų gali sau leisti.

Neturint aiškaus biudžeto, iš anksto neskaičiuojant visų būsimų išlaidų, pradedama atskirai užsakinėti paslaugas. Pavienės sumos neatrodo didelės: vienur išleidžiama keli šimtai eurų, kitur – dar šimtas, tačiau jas sudėjus paaiškėja, kad biudžetas jau viršytas.

Kai kurie šventėms skolinasi pinigus.

„Skolintis verta tada, kai tai sukuria papildomą vertę. Pavyzdžiui, niekam nekyla klausimų dėl būsto paskolos, nes tai ilguoju laikotarpiu duos naudos.

Kalbant apie vestuves, kiekvienas turėtų savęs paklausti: ar tikrai po metų ar kelerių vis dar norėsiu mokėti už vienos dienos šventę? Todėl tikrai nerekomenduočiau pradėti bendro šeimos gyvenimo nuo finansinių skolų ir įsipareigojimų“, – kalbėjo S. Stockytė-Varnė..

Jeigu žmogus nusprendžia, kad vestuvės kainuos, tarkime, 20 tūkst. eurų, tačiau turi tik 12 tūkst. eurų, pašnekovės nuomone, daug naudingiau būtų ne trūkstamą sumą pasiskolinti, o suplanuoti tokią šventę, kuri tilptų į turimą biudžetą. Tuomet po šventės liks ne tik gražūs prisiminimai, bet ir finansinė ramybė.

Žinoma, jei finansai neriboja, šventei galima rinktis bet kurią vietą, kviesti kiek nori svečių, samdyti vestuvių planuotoją, kuris, beje, kai kuriais atvejais gali padėti sutaupyti, nes žino, kur ir kaip galima tą padaryti.

Tačiau jei biudžetas kuklesnis, sutaupyti tikrai įmanoma daug ką darant patiems ir atsisakant nebūtinų išlaidų. „Juk svečiai greičiausiai neprisimins, iš kokio popieriaus buvo pagamintos stalo kortelės, jos buvo pirktos, ar pagamintos rankomis.

Kai finansinės galimybės ribotesnės, tereikia daugiau kūrybiškumo, laiko ir asmeninių pastangų“, – kalbėjo S. Stockytė-Varnė.

[[ge:lrytas:lrytas:43305166]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Amžinas galvos skausmas dėl vokelio: tiksliai pasakė, kiek įdėti, kad nesijaustumėte nepatogiai (1)