Didžiausias Rusijos skolintojas „Sberbank“ paskelbė, kad blogų paskolų portfelis toliau auga ir pasiekė jau 2,9 trilijono rublių (per 30 mlrd. Eur), rašo „The Moscow Times“. Anot banko, verslo paskolų gavėjų padėtis toliau prastėja dėl lėtėjančios ekonomikos ir aukštų palūkanų normų.
Įdomu, kad Rusijos bankuose auga vadinamųjų restruktūrizuotų paskolų dalis. O tokios paskolos nepatenka į pradelstų, kitaip tariant, blogųjų kategoriją, tačiau irgi kelia pavojų patiems bankams.
Su vyriausybe susijusio Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro teigimu, taip elgdamiesi bankai slepia tikrąją blogųjų paskolų būklę. Centrinis bankas birželį pranešė, kad į blogųjų paskolų kategoriją patenka 11,7 proc. šalyje išduotų verslo kreditų, 1,9 proc. hipotekos ir 13,2 proc. vartojimo paskolų.
Cinizmo viršūnė: Rusija pareikalavo, kad Europa atlygintų dėl karo Ukrainoje patirtą žalą
Iš viso tai yra 13,5 trilijono rublių (apie 150 mlrd. Eur).
„Sberbank“ generalinis direktorius Germanas Grefas pripažino, kad banko kredito komitetas iš esmės virto probleminio turto komitetu. „Bankai visuomet yra tie, kurie galiausiai paveldi visas ekonomikos problemas“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
O problemų tikrai nestinga, ypač Ukrainai pradėjus atakuoti visam ūkiui svarbios logistikos kompanijos „Wildberries“ sandėlius. Pastebėta, kad nuo šių smūgių pradžios smarkiai pradėjo augti grynųjų pinigų paklausa.
Mat dėl dronų atakų tenka nuolat išjungti internetą, o tuomet gyventojai negali pasinaudoti mokėjimo kortelėmis, skelbia „The Moscow Times“.
Nuo vasario pradžios rinkoje bendra grynųjų pinigų suma padidėjo net 2,4 trln. rublių (27 mlrd. eurų). Vien birželį augimas siekė 479 mlrd., o per pusę liepos – net 513 mlrd. rublių.
Tai vyksta tuo metu, kai ekonominis pesimizmas tapo didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius. Neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, jog 60 procentų rusų mano, kad ekonominė padėtis blogėja, o 56 procentai įsitikinę, jog pragyvenimo lygis smunka.
Anot ekspertų, nuolatinė infliacija, kylantys mokesčiai ir griežta finansinių sandorių kontrolė iš valstybės pusės verčia rusus permesti turimas lėšas už bankų sistemos ribų. „Iš esmės šalyje pasiektas disbalansas tarp pinigų grąžinimo į bankus ir jų išėmimo“, – sakė ekonomistas Igoris Lipšicas.
Dėl grynųjų pinigų stokos sumažėjo bankų likvidumas, todėl Rusijos centrinis bankas buvo priverstas smarkiai padidinti skolinimą šiam sektoriui.
Per pirmąsias tris liepos savaites centrinis bankas per atpirkimo („repo“) sandorius suteikė bankams papildomai daugiau nei du trilijonus rublių, todėl bendra pastarųjų skola reguliatoriui pasiekė 6,243 trln. rublių (70 mlrd. Eur). Tai yra beveik dvigubai daugiau nei praėjusiųjų metų pabaigoje.