Pasak V. Augustinavičiaus, 5,6 proc. siekianti metinė infliacija Lietuvoje yra labai aukšta, tačiau ją iš dalies lemia ir išoriniai veiksniai – geopolitinė situacija bei pokyčiai naftos sektoriuje.
„5,6 proc. infliacija yra labai aukšta Lietuvai. Tai yra – viena aukščiausių Europos Sąjungoje ir, be abejo, prezidentui kelia susirūpinimą, kaip tai veikia gyventojų perkamąją galią“, – antradienį „ Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, nors vidutinis darbo užmokestis šalyje auga apie 8–9 proc. ir iš dalies kompensuoja infliacijos poveikį, vien vidutiniai rodikliai neatskleidžia visos situacijos.
Viena sėkmingiausių rajono savivaldybių Lietuvoje: 3,5 karto išaugo biudžetas, nebeužtenka mokyklų
„Patys vidurkiai neatliepia visų žmonių situacijos. Vienų pajamos auga sparčiau, kitų lėčiau. Vieni žmonės labiau jaučia kainų pokyčius, kiti galbūt jų išvis nejaučia“, – teigė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, būtent todėl rengiant kitų metų valstybės biudžetą reikės įvertinti, kaip jis atlieps gyventojų pragyvenimo išlaidų augimą.
Susiję straipsniai
Anot jo, tam galėtų būti pasitelktos tikslinės priemonės, pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos didinimas, papildomas pensijų indeksavimas, parama šeimoms per vaiko pinigus ar nemokamą pradinukų maitinimą, taip pat didesnis sveikatos paslaugų finansavimas.
„Kainų augimas šiandien yra viena iš tų temų, kurias būtina atliepti dabartinėje situacijoje“, – pabrėžė jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, galutinis priemonių paketas priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų augimo ir fiskalinių taisyklių. Anot jo, konkretūs sprendimai turėtų būti pateikti spalį kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, metinė infliacija liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 5,6 proc., mėnesio infliacija, palyginti su birželiu, sudarė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,1 proc.