Vienas bankas įspėja klientus apie naują sukčiavimo ataką: tik nepasimaukite

Sukčiai tokiose schemose naudojasi gerai pažįstamu mechanizmu – pirmiausia siekia sukelti nerimą ir skubos jausmą, o tada paskatinti žmogų atlikti veiksmą negalvojant. Laiške pateikiama nuoroda ar mygtukas, kurį paspaudus atidaromas banko svetainę imituojantis puslapis. Jame suvedus prašomus duomenis, jie gali patekti į sukčių rankas.

„Sukčiai vis dažniau išnaudoja ne technologijų spragas, o žmogaus reakciją. Jie sukuria situaciją, kurioje atrodo, kad veikti reikia čia ir dabar – atnaujinti sutikimą, patvirtinti duomenis ar prisijungti prie interneto banko. Būtent tokiais momentais svarbiausia yra sustoti ir patikrinti, ar prašymas iš tiesų atkeliavo iš banko, o kilus įtarimui – susisiekti su banku pasitikslinti. Kelios papildomos sekundės gali apsaugoti nuo labai skaudžių pasekmių“, – sako „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

„Artea“ primena, kad bankas iš anksto nesuderinus niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus būtų prašoma prisijungti prie interneto banko ar suvesti prisijungimo duomenis.

Todėl gavus netikėtą laišką, kuriame prašoma paspausti nuorodą, atnaujinti informaciją, patvirtinti sutikimą ar atlikti kitą veiksmą, rekomenduojama neskubėti ir pirmiausia patikrinti, kas yra tikrasis laiško siuntėjas.

Vienas pirmųjų požymių, į kurį verta atkreipti dėmesį, – siuntėjo elektroninio pašto adresas. Sukčiai gali sukurti adresus, kurie vizualiai primena oficialius bankų adresus, tačiau gali skirtis viena ar keliomis raidėmis, simboliais ar naudojamu domenu.

„Nereikėtų apsigauti vien dėl to, kad laiškas atrodo profesionaliai ar jame naudojamas banko logotipas. Sukčiai gali nukopijuoti ne tik banko vizualinį identitetą, bet ir laiško struktūrą, kalbą bei kitus elementus. Todėl svarbu vertinti ne vien tai, kaip atrodo laiškas, bet ir iš kur jis atkeliavo bei kokių veiksmų jūsų prašoma“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Bankas primena, kad saugiausia prie interneto banko jungtis pačiam naršyklėje suvedus pilną oficialios svetainės adresą – www.artea.lt. Svarbu prie interneto banko ar savitarnos sistemų niekada nesijungti paspaudus nuorodą iš el. laiško, SMS žinutės ar kito nepatikrinto šaltinio.

„Jeigu laiške prašoma prisijungti prie interneto banko, geriausia jo nuorodos apskritai nespausti. Uždarykite laišką, patys naršyklėje įveskite www.artea.lt ir prisijunkite įprastu būdu. Tai paprastas įprotis, tačiau jis reikšmingai sumažina tikimybę patekti į suklastotą svetainę“, – pabrėžia D. Kolmatsui.

Dar vienas svarbus signalas, kurio klientai neturėtų ignoruoti – jungiantis naudojant autentifikavimo priemones, prašymas įvesti PIN2 kodą.

„PIN2 kodas nėra skirtas prisijungimui. Jis naudojamas operacijoms tvirtinti arba dokumentams pasirašyti. Todėl jei jungiantis prie interneto banko prašoma įvesti PIN2, jokiu būdu šio veiksmo netvirtinkite. Tai gali reikšti, kad sukčiai jau pasisavino jūsų prieš tai suvestus duomenis ir bando atlikti mokėjimo operaciją į savo sąskaitą jūsų vardu“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Bankas taip pat primena, kad naudojant tapatybės patvirtinimo priemones svarbu visada perskaityti, ką konkrečiai tvirtinate. Jei operacijos pats nepradėjote, jos tvirtinti nereikėtų.

„Artea“ rekomenduoja:

· nespausti laiške esančių nuorodų ar mygtukų, jei jų nelaukėte;

· patikrinti siuntėjo el. pašto adresą;

· atminti, kad bankas nesiunčia nuorodų, skirtų prisijungti prie interneto banko, ir nesiunčia nuorodų prieš tai jų nesuderinęs su klientu; · prie interneto banko jungtis tik naršyklėje pačiam suvedus pilną adresą www.artea.lt;

· niekada neįvesti PIN2 kodo prisijungiant – jis skirtas operacijoms tvirtinti;

· prieš įvedant PIN1/PIN2 perskaitykite prie pasirašymo užklausos pateikiamą informaciją ir įvertinkite ar ji indikuoja Jūsų inicijuotą veiksmą interneto banko ar savitarnos sistemoje;

· netvirtinti mokėjimo ar kitos operacijos, kurios pats klientas neinicijavo;

· kilus abejonėms, prieš atliekant bet kokius veiksmus susisiekti su banku oficialiais kontaktais.