Jie suteikia daugiau galimybių perkantiems pirmąjį būstą, kas aktualiausia jauniems žmonėms. Vis dėlto šie pokyčiai primena, kad sprendimas skolintis turi būti grindžiamas ne tik šiandienos galimybėmis, bet ir ilgalaikiu finansiniu planavimu, rašoma Jungtinės centrinės kredito unijos pranešime žiniasklaidai.
Daugiau galimybių, bet ne visiems
Vienas svarbiausių pokyčių – pirmą kartą gyvenamąjį būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės. Toks pokytis išties gali padėti greičiau sukaupti reikiamą sumą ir priartinti nuosavo būsto įsigijimą.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
Vis dėlto svarbu suprasti, kad 10 proc. pradinis įnašas nebus taikomas automatiškai kiekvienam pirkėjui. Kredito įstaigos ir toliau individualiai vertins kiekvieno kliento finansinę situaciją – gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją bei įsigyjamo būsto vertę. Mažesnis pradinis įnašas yra papildoma galimybė, tačiau ne priežastis skolintis daugiau nei leidžia realios finansinės galimybės.
Keičiasi pajamų ir įmokos santykio skaičiavimas
Susiję straipsniai
Keičiasi ir paskolos įmokų bei pajamų santykio vertinimas. Nuo rugpjūčio 1 d. lieka vienas pagrindinis reikalavimas – paskolos įmokų našta negalės viršyti 50 proc. tvarių pajamų, tačiau ji bus skaičiuojama taikant ne mažesnę kaip 6 proc. palūkanų normą.
Iki šiol maksimali mėnesio įmoka galėjo sudaryti iki 40 proc. tvarių pajamų. Vadinasi, rinkoje esant žemesnėms palūkanoms, pagrindiniu ribojimu dažnai tapdavo ne pati paskolos kaina, o nustatyta pajamų dalis, kurią buvo galima skirti paskolos įmokai.
Nuo rugpjūčio 1 d. vertinimo logika keičiasi – nors maksimali įmokų dalis didinama iki 50 proc. pajamų, ji skaičiuojama taikant ne mažesnę kaip 6 proc. palūkanų normą. Tai reiškia, kad vertinamas ne tik šiandienos pajėgumas mokėti paskolą, bet ir finansinis atsparumas galimam palūkanų augimui.
Dėl tokio atsparumo vertinimo daliai gyventojų, planuojančių skolintis didesnes sumas, gali prireikti didesnių tvarių pajamų nei būtų prireikę anksčiau, iki įsigaliojant pakeitimams.
Planuojant būsto paskolą svarbu atsižvelgti į tai, kad nors pastaruoju metu palūkanų aplinka buvo palankesnė skolininkams, rinkoje išlieka neapibrėžtumas dėl tolesnių Europos Centrinio Banko sprendimų. Net ir nedidelis palūkanų normų padidėjimas gali turėti reikšmingos įtakos ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams.
Pavyzdžiui, 25 bazinių punktų palūkanų padidėjimas 150 tūkst. eurų dydžio 30 metų būsto paskolos mėnesio įmoką padidintų daugiau kaip 20 eurų. Taigi, prieš skolinantis svarbu įvertinti ne tik šiandienos įmoką, bet ir tai, ar šeimos biudžetas išliktų tvarus pasikeitus ekonominėms sąlygoms.
Keičiasi sąlygos perkant antrą būstą
Keičiasi ir sąlygos gyventojams, kurie jau turi būstą ir planuoja imti antrą ar paskesnę būsto paskolą. Tokiais atvejais ir toliau galios ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas, o galimybė jį sumažinti iki 15 proc. nuo rugpjūčio 1 d. bus taikoma tik tuomet, jei kredito gavėjas bus grąžinęs daugiau kaip pusę kiekvienos turimos būsto paskolos pradinės sumos.
Tuo metu gyventojams, keičiantiems būstą dėl pasikeitusių gyvenimo poreikių, ir toliau išlieka galimybė pasinaudoti numatyta išimtimi – įsigyti naują būstą su mažesniu pradiniu įnašu, įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą.
Būstas – svarbi investicija, tačiau ne be rizikų
Svarbu nepainioti vienkartinio santaupų padidėjimo su ilgalaikiu finansiniu pajėgumu. Būsto paskola yra kelių dešimtmečių finansinis įsipareigojimas, todėl sprendimą jį įsigyti turi lemti gebėjimas stabiliai vykdyti finansinius įsipareigojimus ateityje.
Nekilnojamasis turtas dažnai laikomas saugia investicija, tačiau jis taip pat turi savų rizikų. Turto vertė ir nuomos pajamos priklauso nuo ekonomikos ciklų, palūkanų normų ir situacijos rinkoje. Turtui reikia nuolatinės priežiūros bei papildomų išlaidų, o jo pardavimas, prireikus greitai išgryninti lėšas, gali užtrukti.
Nuosavas būstas gali būti svarbi finansinio saugumo dalis, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu finansiniu tikslu ar vienintele investicija. Tvarus finansinis planavimas reiškia pusiausvyrą tarp finansinio rezervo kaupimo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių aplinkybių. Būtent ši pusiausvyra ilgainiui lemia ne tik galimybę įsigyti būstą, bet ir finansinį saugumą įvairiais gyvenimo etapais.