Įsibėgėja paskutinis vasaros atostogų sezono mėnuo ir tie, kurie dar spėja, skuba panaudoti šį laiką poilsiui. Tačiau, kaip rodo statistika, toli gražu ne visi Europos Sąjungos gyventojai gali ištrūkti toliau nuo savo namų.

Atostogos neabejotinai susijusios su didesnėmis išlaidomis, ypač jei planuojamos kelionės, juolab tolimesnės.

O išlaidos kone visais atvejais turi atitikti pajamas. Todėl tikrai ne visiems pavyksta pailsėti kokybiškai ar bent jau taip, kaip norėtųsi patiems.

Skirtumai – labai dideli

[[ge:lrytas:lrytas:43284230]]

Visoje Europoje milijonai žmonių neturi galimybių leisti atostogas išvykę iš namų. Tiesa, ši dalis pastaraisiais metais akivaizdžiai mažėja, skelbia euronews.com.

2015 metais net 35,2 europiečių neturėjo prabangos bent savaitės kasmetinių atostogų praleisti kur nors kitur, tik ne namuose. Per dešimtmetį jų sumažėjo iki 27,5 proc. Arba 7,7 proc. punkto.

[[ge:lrytas:lrytas:43334867]][[ge:lrytas:lrytas:43220238]][[ge:lrytas:lrytas:43081996]]

Pernai gyventojų, kurie negali išvykti bent savaitei atostogauti svetur, dalis Europos šalyse labai svyravo: Šveicarijoje ir Norvegijoje ji siekė po 9 proc., tuo metu Rumunijoje – net 61 proc.

Daugiau nei pusė žmonių negalėjo sau leisti tokių atostogų Juodkalnijoje (58 proc.), Albanijoje (53 proc.), Turkijoje (51 proc.). Tik šiek tiek geresnė padėtis buvo Šiaurės Makedonijoje (48 proc.) bei Graikijoje (47 proc.).

Kitoje svarstyklių pusėje – visai kito regiono valstybės: Liuksemburgas (11 proc.), Švedija – (12 proc.), Nyderlandai (13 proc.).

[[ge:lrytas:lrytas:43479013]]

Nulemia gyventojų pajamos ir kiti svarbūs rodikliai

O kaip sekasi Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims? Maždaug per vidurį. Mūsų šalyje pernai savaitė atostogų toliau nuo namų atrodė prabanga 30,9 proc. gyventojų.

Latvijoje – 28,9 proc., Lenkijoje – 24,5 proc., Estijoje – 25,8 proc. Tačiau galima palyginti, kad 2015-aisiais Lietuvoje šis skaičius siekė 44,2 proc., Lenkijoje – 44 proc., Latvijoje – 41,1 proc., Estijoje – 31,9 proc., skelbia euronews.com.

Be to, su 30,9 proc. mūsų šalis jau pernai sugebėjo aplenkti Italiją (36 proc.), Portugaliją (33 proc.) ir netgi Ispaniją (32 proc.).

„Akivaizdu, kad šis skaičius koreliuoja su gyventojų pajamomis, bendru pragyvenimo lygiu bei bendrojo vidaus produkto dalimi, tenkančia vienam gyventojui.

Ekonominiu požiūriu Lietuva jau pasiekė ES vidurkį, nors dar ir turime kur kilti. Tačiau mūsų ekonomika į priekį juda tikrai stipriai, kartu su ja – ir atlyginimai. Įtakos, aišku, turi ir auganti minimali mėnesio alga.

Todėl vis didesnei daliai gyventojų atostogos ne namuose jau tampa tokiu dalyku, kurį jie gali sau leisti“, – sako banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

[[ge:lrytas:lrytas:43479016]]

Tiesa, jis įspėjo, kad tai kol kas pasiekiama ne visiems. Mat augant pajamomis didėja ir išlaidos, kadangi infliacijos spaudimas, prasidėjęs COVID-19 pandemijos metu, toliau išlieka.

„Kita vertus, atostogų išvykos nėra pati būtiniausia paslauga, kurios, neturint tam galimybių, galima ir atsisakyti“, – teigia A. Izgorodinas.

Net kelių eismo juostų ekonominė magistralė

Visoje Europos Sąjungoje didžiausias procentas žmonių, negalinčių atostogauti bent savaitės ne namuose, 2012 metais siekė net 40,5 proc. Pernai – jau 27,5 proc.

Įdomu, kad turtingiausiomis laikomose Europos šalyse per pastaruosius dešimt metų žmonių, nusprendusių taupyti ir atostogauti namuose pagausėjo.

Antai Norvegijoje pernai jų buvo 3,8, Švedijoje – 3,2, Vokietijoje – 1,2 proc. punkto daugiau nei 2015 m.

„Europa dabar primena kelių eismo juostų magistralę: Vokietijoje ar Prancūzijoje – stagnacija, Pietų Europos šalys jau pamažu atsigauna, ypač Ispanija, o mūsų regionas sėkmingai auga ir toliau“, – komentuoja „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas.

Savaitė atostogų ne namuose kai kam per didelė prabanga: pasakė, kodėl Lietuvos vieta gali nustebinti (1)