„Per daugiau nei dvidešimt darbo metų supratau vieną dalyką – žmonės beveik niekada nesigaili pasirūpinę savo finansiniu saugumu iš anksto. Dažnai išgirstu: „Gerai, kad apsidraudžiau.“ Tokiais momentais žmogus pajunta ne tik finansinį palengvėjimą, bet ir vidinę ramybę. Tai ir yra didžiausia mano darbo prasmė“, – sako R. Urvakienė.
Kai svarbiausia – sveikti, o ne skaičiuoti pinigus
R. Urvakienė prisimena klientę, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Moteris pasakojo, kad kritinių ligų draudimo išmoka leido gydymo metu atsisakyti papildomo streso dėl pinigų.
Susiję straipsniai
Moteris pasakojo, kad sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu galėjo susitelkti į gydymą ir sveikimą, o ne galvoti, kaip sumokėti paskolos įmokas ar padengti kasdienes išlaidas. Būtent tokiose situacijose supranti, kokią reikšmę turi finansinis pasiruošimas, – pasakoja ekspertė.
Dar didesnį įspūdį paliko pokalbiai su kitomis pacientėmis ligoninėje.
„Ji pasakojo, kad palatoje gulėjo dar keturios moterys, kurių situacija buvo labai panaši. Tačiau jos neturėjo nei draudimo, nei sukauptų santaupų. Net ir sunkiai susirgus joms teko galvoti, kaip kuo greičiau grįžti į darbą, nes laukia paskolos, sąskaitos ir šeimos išlaikymas. Tuomet tenka kovoti ne tik su liga, bet ir su finansiniais rūpesčiais“, – sako R. Urvakienė.
Pasak finansų ekspertės, kritinės ligos draudimo išmoka dažnai siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tokių lėšų gali pakakti keliolikai mėnesių finansinių įsipareigojimų padengti, todėl žmogus turi laiko visavertiškai gydytis ir į darbą grįžti tik tada, kai yra tam pasirengęs.
„Sunki liga pakeičia žmogaus gyvenimą akimirksniu. Ji tampa ne tik emociniu, bet ir finansiniu išbandymu. Todėl finansiniu saugumu verta pasirūpinti dar tada, kai esame sveiki“, – pabrėžia ekspertė.
Kodėl moterims finansinis planavimas ypač svarbus?
Anot R. Urvakienės, pastaraisiais metais moterys vis aktyviau domisi investavimu, pensijos kaupimu ir finansinio rezervo formavimu. Vis dėlto jų finansinė padėtis dažnai išlieka jautresnė nei vyrų.
„Šiandien moterys pačios priima finansinius sprendimus ir planuoja savo ateitį. Jos galvoja ne tik apie kasdienes išlaidas, bet ir apie tai, kaip apsaugoti save bei šeimą netikėtų gyvenimo pokyčių atveju“, – sako ji.
R. Urvakienė atkreipia dėmesį, kad moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai, dažniau daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros, o motinystės laikotarpiu jų pajamos sumažėja. Be to, moterys gyvena ilgiau, todėl joms tenka planuoti ilgesnį laikotarpį po aktyvios profesinės karjeros.
„Būtent dėl šių priežasčių moterims ypač svarbu kuo anksčiau pradėti kurti nuosavą finansinį pagrindą. Tai suteikia daugiau pasirinkimo laisvės ir mažina priklausomybę nuo išorinių aplinkybių“, – teigia ekspertė.
Didžiausia klaida – laukti tinkamo momento
Pasak R.Urvakienės, moterys dažnai investavimo sprendimus priima itin atsakingai – ilgiau analizuoja informaciją, vertina rizikas ir neskuba veikti. Tačiau pernelyg ilgas laukimas taip pat gali kainuoti.
Atsargumas yra privalumas, tačiau svarbu, kad jis nevirstų neveiklumu. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo daugiau laiko sukauptam kapitalui augti. Net ir nedidelės, reguliariai investuojamos sumos ilgainiui gali duoti reikšmingą rezultatą, – aiškina ji.
R. Urvakienė ragina finansinį rezervą vertinti ne tik kaip apsaugą nuo nelaimių.
„Dažnai kalbame apie „juodą dieną“, tačiau ne mažiau svarbu pasiruošti ir „baltai dienai“ – finansinei laisvei, galimybei rinktis, keisti karjerą, skirti laiko šeimai ar įgyvendinti seniai brandintus planus. Asmeninės santaupos suteikia ne tik saugumą, bet ir daugiau nepriklausomybės“.
Jos teigimu, investavimas vis dar klaidingai siejamas su didelėmis pajamomis.
„Vis dar girdžiu nuomonę, kad investuoti verta tik pasiturintiems žmonėms. Iš tikrųjų ilgalaikis investavimas yra vienas svarbiausių įrankių kiekvienam, kuris siekia finansinio stabilumo ir nori ateityje mažiau priklausyti nuo vienintelio pajamų šaltinio ar socialinio draudimo senatvės pensijos“, – pabrėžia ekspertė.
Ji pastebi, kad dalis gyventojų, atsiėmusių II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, aktyviai ieško kitų investavimo galimybių arba nusprendžia toliau kaupti pensijai.
„Svarbiausia, kad pinigai dirbtų žmogaus ateičiai. Laikomi einamojoje sąskaitoje jie ilgainiui praranda dalį savo vertės dėl infliacijos, todėl ilgalaikis investavimas išlieka viena efektyviausių priemonių siekiant išsaugoti ir didinti sukauptą kapitalą“, – sako R. Urvakienė.
Jos teigimu, finansinis planavimas pirmiausia yra ne apie pinigus, o apie gyvenimo kokybę.
Gyvybės draudimas – tai rūpestis šeimos finansiniu saugumu, o kritinių ligų draudimas – rūpestis savimi. Kai ištinka nelaimė, svarbiausia turėti galimybę susitelkti į sveikimą, o ne spręsti finansinius klausimus.