Pasak NT projektų valdymo bendrovės „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriaus Tomo Žiaugros, pradinio įnašo pokyčiai padės daliai pirkėjų greičiau priimti sprendimą.
„Nuo rugpjūčio 1-osios įsigalioję nauji atsakingo skolinimo nuostatai tikrai padės daliai klientų įsigyti savo svajonių būstą. Tikslinė auditorija, kuriai tai darys didžiausią įtaką, yra jaunos šeimos arba vieniši žmonės, kuriems niekaip nepavykdavo sukaupti reikiamos sumos būstui įsigyti“, – Eltai komentavo jis.
T. Žiaugros teigimu, dažnu atveju tai bus nenaujo būsto ieškantys arba naujo ekonominės klasės būsto pirkėjai.
Susiję straipsniai
Sutaupyti pavyks, bet kainos kyla
NT bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas teigia, kad reikalavimų švelninimas yra aktualus atsižvelgiant į mažėjančias gyventojų galimybes įsigyti būstą.
„Liepą vidutinė naujos statybos buto kaina sostinėje siekė apie 4,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, todėl 50 kv. metrų būstas kainavo maždaug 211,2 tūkst. eurų. Esant 15 proc. pradiniam įnašui, reikėtų sukaupti apie 31,7 tūkst. eurų, o jam sumažėjus iki 10 proc. – apie 21,1 tūkst. eurų. Tai vis tiek gana didelė suma, tačiau jau trečdaliu mažesnė“, – Eltai teigė M. Chmieliauskas.
Visgi M. Chmieliauskas atkreipė dėmesį ir į augančias būsto kainas. Jo teigimu, prieš metus naujos statybos būsto kvadratinis metras sostinėje vidutiniškai kainavo 3,9 tūkst. eurų, todėl tokio paties 50 kv. metrų buto kaina siekė apie 194,6 tūkst. eurų – 16,6 tūkst. eurų mažiau nei šiuo metu.
Panašiai situaciją vertina „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, sprendimas sumažinti pradinį įnašą yra struktūrinis ir ilgalaikis, priimtas siekiant padidinti pirmo būsto pirkėjų įperkamumo galimybes.
„Tiesa, dėl šiuo metu stebimo būsto rinkos bumo ir įsibėgėjusio būsto kainų augimo, trumpuoju laikotarpiu tokioje būsto infliacijoje šios priemonės nauda paskęsta“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pažymėjo, kad Registrų centro skaičiuojamas būsto kainų indeksas rodo metinį 11 proc. būsto kainų augimą, „Ober-Haus“ – 13 proc., o Lietuvos banko pasikartojančių būsto sandorių indeksas per metus padidėjo net 18 proc.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, toks spartus kainų kilimas sumažino gyventojų galimybes apskritai sukaupti lėšų pradiniam įnašui. Vis dėlto, ji paminėjo, kad ilgainiui, kainų augimui atslūgus, mažesnio pradinio įnašo reikalavimas bus itin palankus pirkėjams.
Momentinio suaktyvėjimo nesitikima
Atsižvelgiant į rinkos specifiką, staigaus pirkėjų antplūdžio ekspertai neprognozuoja. Pasak I. Genytės-Pikčienės, labai reikšmingos papildomos įtakos trumpuoju laikotarpiu neturėtų būti, nes dėl būsto kainų šuolio jo įperkamumo indeksai yra stipriai suprastėję.
„Taigi tikėtina, kad ši nauda perkantiems pirmą būstą reikšmingiau pasireikš, kai įperkamumo rodikliai atsistatys – kainų augimas sulėtės ir jį aplenks atlyginimai“, – komentavo ekonomistė.
T. Žiaugra taip pat pažymėjo, kad kalbant apie naują būstą, žymesnio momentinio rinkos suaktyvėjimo greičiausiai nepamatysime. Pasak jo, šiai dienai keturi iš penkių rinkoje esančių naujų butų yra pirminėje statybos stadijoje.
„Pirkėjai, kuriems yra rizikinga priimti sprendimą pirkti būstą neturint įpareigojančio banko pasiūlymo dėl paskolos suteikimo, dažniausiai sprendimą priima, kai jau yra garantuoti dėl paskolos suteikimo – likus pusmečiui, ilgiausiai metams iki statybos pabaigos. Ilgesniam laikotarpiui bankai vengia suteikti pasiūlymus“, – sakė jis.
Be to, remiantis I. Genytės-Pikčienės įžvalgomis, pokyčių įtaką nustatyti nelengva, kadangi pati rinka tęsia bumą – tiek būsto pardavimai, tiek paskolų rinka nuo pernai metų vystosi itin dinamiškai. Anot jos, bankų gyventojams išduotų paskolų portfelio metinis augimo tempas šiemet viršija 14 proc.
Visgi ekonomistė teigė, kad daugėja ir rinką vėsinančių veiksnių, pavyzdžiui, augantis nerimas dėl infliacijos ir Europos centrinio banko tolesnis palūkanų normų didinimas.
Investuotojams ir antro būsto pirkėjams – griežtesnės sąlygos
Ekspertų teigimu, pakeitimai beveik neturės įtakos investiciniam turtui, o kitiems pirkėjams reikalavimai netgi sugriežtėjo. Pasak T. Žiaugros, pokyčiai nuo rugpjūčio 1 d. investicinio būsto pirkėjams didesnių permainų nesukels, nes jie tiek prieš pokyčius, tiek po jų negali pasiskolinti daugiau nei 70 proc. būsto vertės.
„Kaip rodo mūsų praktika, perkantys ne pirmą būstą ir šiuo metu retais atvejais skolindavosi maksimalias sumas. Be to, butus investicijai perkančių klientų aktyvumas rinkoje daug labiau priklauso nuo rinkos ciklo ir lūkesčių kainos augimui nei nuo finansavimo klausimų“, – teigė jis.
T. Žiaugra nurodė, kad 2025 metais kai kuriuose naujai startavusiuose projektuose virš 40 proc. pirmųjų pirkėjų sudarė investuotojai, siekę užsifiksuoti kainą, tačiau šiemet, kainoms pakilus daugiau nei 10 proc., tokių pirkėjų dalis naujuose projektuose pirminėje stadijoje sumažėjo dvigubai – iki maždaug 20 proc.
Tuo metu I. Genytės-Pikčienė teigė, kad rinkoje vis dar nemažą dalį sandorių sudaro investiciniais tikslais įsigyjamas NT bei ne pirmo būsto sandoriai.
Savo ruožtu M. Chmieliauskas pažymėjo, kad imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą sąlygos griežtėja – jiems ir toliau reikės 30 proc. pradinio įnašo, tačiau nuo rugpjūčio tapo sunkiau pasinaudoti išimtimi jį sumažinti iki 15 proc.
„Iki šiol 15 proc. įnašo galėjo pakakti, jeigu ankstesnės paskolos likutis nesiekia pusės įkeisto būsto vertės. Kylant NT kainoms, šią sąlygą atitiko vis daugiau žmonių, nors pusės paskolos jie dar nebuvo grąžinę. Nuo rugpjūčio būsto vertės augimo nebepakanka – reikia būti grąžinus daugiau nei pusę kiekvienos turimos būsto paskolos sumos“, – sakė M. Chmieliauskas.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Pagal juos, pirmą būstą įsigyjantiems asmenims minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės, jei pirkėjas atitinka nustatytas sąlygas.
Tuo metu įsigyjantiems antrą ar paskesnį būstą išlieka 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas, o investiciniam būstui taikomas ne didesnis kaip 70 proc. paskolos ir būsto vertės santykis.



