Naujojo draudimo nepaisantiems gyventojams gresia iki 300 eurų baudos, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – net iki 1170 eurų, todėl Aplinkos ministerija dar prieš prasidedant šildymo sezonui ragino įvertinti pokyčius ir tiems, kurie naudojo kietąjį iškastinį kurą, pasirūpinti alternatyvomis.
Aplinkos ministerija apie artėjančius pokyčius, kai nebebus galima naudoti akmens anglių, durpių ir lignito, gyventojus įspėjo dar besibaigiant praėjusiam šildymo sezonui.
„Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą“, – tuomet skelbė ministerija.
Susiję straipsniai
Draudimas galioja dešimtyje miestų ir kurortų
Nuo gegužės 1-osios įsigalioję Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimai palietė didžiuosius šalies miestus ir kurortus.
„Gegužės 1-ąją įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje“, – nurodė Aplinkos ministerija.
Taigi šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms, kurie iki šiol namus šildė akmens anglimis, durpėmis ar lignitu, šį šildymo sezoną jų naudoti nebegalima.
Nepaklususiems gresia bauda
Kartu su draudimu gegužės 1 d. įsigaliojo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už kietojo iškastinio kuro deginimą buitiniuose taršos šaltiniuose.
„Už tokį pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
V.Skaraičio nuotr.
Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai“, – skelbė Aplinkos ministerija.
Ribojimų gali atsirasti ir kituose miestuose
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliojus minėtam draudimui, priimti teisės aktų pakeitimai suteikė daugiau teisių savivaldybėms.
„2024 m. atliktais įstatymų pakeitimais savivaldybėms suteikta teisė savarankiškai ir savalaikiai imtis reikalingų priemonių sprendžiant lokalias oro taršos problemas, o savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai įgalinti savarankiškai taikyti teisinę atsakomybę už tokius pažeidimus.
Toks funkcijų paskirstymas sudaro prielaidas operatyvesnei ir arčiau gyventojų esančiai kontrolei, nes savivaldybės geriausiai išmano vietos situaciją ir gali greičiau reaguoti į pažeidimus. Tuo pačiu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai galės kryptingiau kontroliuoti ūkinės veiklos subjektus, tirti sudėtingesnius ir didesnį poveikį aplinkai turinčius pažeidimus.
Aiškus savivaldybių tarnautojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų funkcijų pasidalinimas leis išvengti funkcijų dubliavimo, efektyviau panaudoti turimus išteklius ir sustiprins bendrą aplinkos oro apsaugos kontrolės veiksmingumą“, – pažymi ministerija.
Kaip nurodo Aplinkos ministerija, pagrindinė atsakomybė už draudimų, susijusių su buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimu (atliekų deginimu, kuro ribojimais ir kietojo iškastinio kuro draudimu), laikymosi kontrolę ir administracinių nusižengimų teiseną tenka savivaldybių administracijoms.
Todėl pastebėjus kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimus gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybę, o ne Aplinkos apsaugos departamentą.
M.Patašiaus nuotr.
Įstatymų pakeitimais savivaldybėms suteikta daugiau galių spręsti vietines oro taršos problemas.
Esant Aplinkos oro apsaugos įstatymu nustatytoms naujoms taisyklėms, bet kuri kita savivaldybės taryba gali apriboti arba uždrausti ir vienos ar kelių kitų kuro rūšių naudojimą savo teritorijoje ar jos dalyje, todėl prieš šildymo sezoną informaciją reikėtų pasitikrinti kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
Siekiama mažinti oro taršą
Ministerija aiškino, kad naujasis draudimas įvestas siekiant mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose. Būtent jose iškastinio kuro naudojimas šildymui daro didesnį neigiamą poveikį tiek oro kokybei, tiek gyventojų sveikatai.
„Šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose, kuriose šildymui naudojamas iškastinis kuras daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai.
Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų, nei naudojant švaresnius šildymo sprendimus“, – draudimo priežastis aiškino Aplinkos ministerija.