Keturių vaikų tėvas alimentų nemokėjo metų metus: istorijos atomazga paaiškėjo teisme (1)

Teismas nustatė, kad vyras 2017 m. dirbo ir turėjo galimybę teikti savo vaikams išlaikymą, kuris buvo priteistas iš jo teismo sprendimu, tačiau to nedarė.

Be to, vyras tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 metų iki 2026 metų neįsidarbino ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o gaudamas lėšų iš atsitiktinių uždarbių, dalies šių lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo, taip vengė pareigos išlaikyti savo vaikus.

J. G. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuo tada, kai pradėjo gyventi skyriumi su vaikų mama, vaikų išlaikymu nesirūpino, pinigų nepervesdavo.

Vaikus matė, kai jie buvo dar visai maži.

Šiuo metu vyras gyvena ir dirba užsienyje. Žinojo, kad savo vaikų išlaikymui turėjo mokėti teismo sprendimu iš jo priteistas lėšas, tačiau nemokėjo, nes neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų.

Per visą laiką jis vaikams gimtadienio proga nupirko balansinius dviratukus, taip pat yra pervedęs vaikų mamai 2000 eurų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad J. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – vengimo išlaikyti vaiką – yra visiškai įrodyta.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad vyras nebaustas, nedirba ir skyrė keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigodamas neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Pradelsto vaikų išlaikymo skola Lietuvoje jau viršija 227 mln. eurų. Antstolių pagalbos reikia maždaug 100 tūkst. vaikų, kurių tėvai priteisto išlaikymo gera valia nemoka, rašoma Lietuvos antstolių rūmų išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Auginkime vaikus, o ne skolas!“ – tokia žinute Lietuvos antstolių rūmai tęsia prieš metus pradėtą socialinės reklamos kampaniją, primindami, kad vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų atsakomybė.

Kasmet antstoliams tenka pradėti daugiau nei 3 tūkst. naujų alimentų išieškojimo procesų, ir šis skaičius pastaruoju metu beveik nesikeičia: 2025 m. pirmąjį pusmetį antstoliams pateikta 1,68 tūkst. naujų reikalavimų, o 2026 m. tuo pačiu laikotarpiu – 1,69 tūkst.

Alimentų išieškojimą apsunkina tai, kad vaikams įsiskolinę asmenys dirba nelegaliai ir gauna atlyginimą „vokeliuose“, oficialiai dirba už nedidelį atlygį, iš kurio galima išskaičiuoti tik mažas sumas, slepia turtą registruodami jį kitų asmenų vardu, pajamas nukreipia į užsienio sąskaitas, kurių Lietuvos antstoliai negali tiesiogiai pasiekti. Vykdomųjų bylų duomenimis, legaliai dirba mažiau nei 23 proc. savo vaikams įsiskolinusių asmenų.

Alimentų skoloms siekiant šimtus milijonų eurų, antstoliai šią problemą siekia spręsti ne tik išieškodami skolas, bet ir primindami tėvams jų atsakomybę už vaikų išlaikymą. 2025 m. spalį Lietuvos antstolių rūmai pradėjo plačią socialinę kampaniją, atkreipdami visuomenės dėmesį į alimentų nemokėjimo problemą ir skatindami tėvus atsakingiau vykdyti pareigą išlaikyti savo vaikus.

Auginti vaikus, o ne skolas kviečianti kampanijos žinutė apkeliavo visą Lietuvą. Kovo mėnesį ją skelbė LRT televizija ir LRT radijas. Vasarą ir rudenį prie sklaidos aktyviai prisidėjo daugiau nei trečdalis Lietuvos savivaldybių: socialinė reklama skelbta jų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose, rodyta administracijos patalpose bei viešojo transporto ekranuose.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ duomenimis, vien Vilniaus autobusuose ir troleibusuose Lietuvos antstolių rūmų vaizdo klipas buvo parodytas apie 490 tūkst. kartų. Socialinė reklama viešojo transporto keleivius pasiekė ir Kaune. Visą mėnesį vaizdo klipas buvo neatlygintinai transliuojamas OWEX didelio formato ekranuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pagal teismų praktiką tėvų turimi finansiniai įsipareigojimai – kreditai, paskolos ar kitos skolos – savaime nepanaikina ir nesumažina pareigos išlaikyti vaiką. Vaiko išlaikymas laikomas prioritetine tėvų pareiga, todėl pirmiausia turi būti užtikrinami būtini vaiko poreikiai.

Vienas iš orientacinių dydžių, minimų teismų praktikoje nustatant vaikui reikalingo išlaikymo sumą, yra minimalioji mėnesinė alga (MMA). Kai abiejų tėvų finansinės galimybės panašios, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis gali būti siejama su maždaug puse MMA „į rankas“. Nustatant konkrečią mokėtiną sumą, taip pat gali būti įvertinamos vaikui mokamos valstybės išmokos („vaiko pinigai“).

Vis dėlto automatiškai taikomos formulės nėra. Kiekvienu atveju teismas individualiai vertina vaiko poreikius ir abiejų tėvų finansines galimybes, todėl priteisiamos išlaikymo sumos gali labai skirtis. Periodinis išlaikymas gali būti priteisiamas ir taikant vadinamąjį 50:50 vaiko priežiūros modelį, kai po skyrybų vaikas maždaug tiek pat laiko praleidžia su abiem tėvais.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lygiavertis vaiko priežiūros laiko pasidalijimas tarp tėvų gali reikšmingai mažinti periodinio išlaikymo dydį, tačiau savaime nepanaikina pareigos jį mokėti.

Nepriklausomai nuo šeimos gyvenimo pokyčių, patiriamų finansinių sunkumų ar pasirinkto vaiko priežiūros modelio, abiejų tėvų pareiga išlieka ta pati – pagal savo galimybes tenkinti vaiko poreikius ir prisidėti prie jo išlaikymo.