Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali būti gerokai brangesnis nei praėjęs – energetikos rinkoje kyla tiek gamtinių dujų, tiek biokuro kainos, o ekspertai jau kalba apie galimą reikšmingą šildymo sąskaitų augimą.

Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad šildymas šį sezoną gali brangti apie 30–35 proc., todėl gyventojams siūlo atsiversti praėjusių metų sąskaitas ir prie jų pridėti maždaug trečdalį.

Nerimo kelia ir pasirengimas sezonui – buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikuoja valdžią dėl, jos vertinimu, laiku neatliktų „namų darbų“ ir perspėja, kad aiškaus plano trūkumas gali neigiamai veikti ne tik gyventojus, bet ir šalies verslo konkurencingumą.

Tuo metu Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas ragina visos atsakomybės nesuversti biokuro kainoms – galutinę šilumos kainą sudaro gerokai daugiau dedamųjų. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į kitą problemą: kai kurios savivaldybės į 2026–2027 m. šildymo sezoną žengia ilgalaikėmis sutartimis užsitikrinusios vos 2–6 proc. biokuro poreikio, todėl didžiąją jo dalį teks pirkti trumpalaikėje rinkoje.

[[ge:lrytas:lrytas:26890895]]

Sostinėje padėtis kitokia – „Gijos“ skelbia iš anksto įsigijusios 65 proc. iki metų pabaigos reikalingo biokuro, nors jo rinkos kaina per metus pakilo nuo 18 iki 29 Eur/MWh, o gamtinės dujos pabrango apie 60 proc. Kartu šiemet keičiasi ir šildymo sezono tvarka: įstatyme apibrėžtas laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., tačiau dalies daugiabučių gyventojai galės patys nuspręsti, kada jų name įjungti ar išjungti šildymą.

Brangiai kainuos

[[ge:lrytas:lrytas:43866133]][[ge:lrytas:lrytas:42787339]][[ge:lrytas:lrytas:42359169]][[ge:lrytas:lrytas:41386127]]

M. Dubnikovas teigia, kad spaudimą kainoms daro ne tik į aukštumas pakilusios dujų, bet ir reikšmingai išaugusios biokuro kainos, o tai ypač aktualu didžiųjų miestų daugiabučių gyventojams. Nors Europos dujų saugyklos po truputį pildomos ir šiuo metu užpildytos apie 60 proc., pasiruošimas žiemai dar nėra baigtas.

Jis gyventojams siūlė paprastą būdą, kad būtų galima įsivaizduoti, kokių išlaidų galima tikėtis – atsiversti praėjusių metų šildymo sąskaitas ir prie jų pridėti maždaug trečdalį.

Pasak pašnekovo, nors naftos ir degalų kainos šiuo metu yra daugiau mažiau stabilios, kalbant apie dujas ir būsimą šildymo sezoną situacija gerokai sudėtingesnė.

„Kalbant apie naftą, pradėkime nuo paprastesnių dalykų, kurie nėra tokie paprasti. Tai yra naftos kainos ir degalų kaina, su kuria turbūt dažniau mes susiduriame: sąskaitas už degalus degalinėse mokame dažniau negu už elektrą ar dujas. Pirmosios yra daugiau mažiau stabilios, aišku, aukštesniame lygyje, bet stabilesnės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo M. Dubnikovas.

Vis dėlto vertindamas dujų ir šildymo kainų perspektyvas ekonomistas sakė matantis kur kas daugiau priežasčių nerimauti. Jo vertinimu, gyventojams jau dabar reikėtų nusiteikti, kad artėjantį šildymo sezoną sąskaitos gali būti maždaug trečdaliu didesnės nei pernai.

„Kalbant apie dujas ir šildymą, galima atsiversti praėjusių metų šildymo sąskaitas ir ten, ko gero, pridėti kokius 30 proc. prie tų sąskaitų, kurios buvo praėjusiais metais. Tam yra dvi priežastys: viena, be abejo, dujų kaina. Ji kopia į viršų, ir mes čia matome tikrai aukštus lygius“, – teigė jis.

Kaip vieną iš situaciją iliustruojančių rodiklių M. Dubnikovas išskyrė dujų kainą Olandijos biržoje. Pasak jo, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje prekyba baigėsi ties 66 eurais už megavatvalandę.

„Tai aukščiausia kaina nuo 2023 metų. Iš kitos pusės, Europos saugyklos po truputį pildosi, užpildytos 60 proc.“, – aiškino ekonomistas.

[[ge:lrytas:lrytas:44016869]]

Kalbėdamas konkrečiai apie Lietuvą, M. Dubnikovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad gyventojų šildymo sąskaitoms įtakos turės ne tik dujų, bet ir biokuro kainos. Pastarosios, anot jo, taip pat yra reikšmingai išaugusios.

„Biokuro kaina padidėjusi reikšmingai, ir būtent iš čia greičiausiai yra tas 30–35 proc. šildymo kainos išaugimas“, – sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas pabrėžė, kad dujų kainos ypač svarbios verslui, kuriam jos yra viena iš naudojamų energijos rūšių. Tuo metu daugiabučiuose gyvenantiems namų ūkiams itin aktuali biokuro kaina, nes juo kūrenami didieji miestai.

„Verslui dujos svarbiau, nes tai yra energija, kurią jie naudoja. Gyventojams, namų ūkiams, ypač butuose gyvenantiems žmonėms, vis tik svarbiau biokuras, kuriuo kūrenami didieji miestai. Tai yra apie 30 proc. brangiau“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Negaili kritikos valdžiai

Buvusi finansų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad valdžia nepadarė namų darbų prieš artėjantį šildymo sezoną, taigi dabar tai gali kenkti ir Lietuvos konkurencingumui.

„Biokuro apskritai rezervai maži, išankstesnių sandorių pas mus gerokai mažiau negu pas kaimynus. Jeigu šitie namų darbai būtų buvę padaryti tada, kada buvo matyti, kad situacija eina į gerokai brangesnį šildymo sezoną, mes šiandien turėtume šiek tiek kitą situaciją.

Dabar jau, kai esame dabartinėje situacijoje, visgi valdžiai reikia turėti algoritmus, kas būtų, jeigu būtų, jeigu kainos kiltų. Manau, kad su tais algoritmais šiek tiek vėluojama, nes bent jau akcizų politikoje, aš manau, verslas savo sąnaudas ateinančiam sezonui tikrai planuoja ir norėtųsi žinoti, kas bus su akcizų politika.

Kai nematai jokio aiškaus plano, tas nesuteikia stabilumo ir prognozuojamumo. Ir mūsų ekonomikos konkurencingumui tai nėra geras signalas, nes vis tiek reikia susiplanuoti, kaip bus ateityje“, – kalbėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:44016868]]

Biokuro kaina – tik viena iš šilumos kainos dedamųjų

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas teigia, kad dar neprasidėjus šildymo sezonui jau keliamas kone aliarmas dėl biokuro kainų ir jo pasiūlos. Pasak jo, prekybininkai ragina gyventojus skubėti pirkti briketus, malkas ir granules, kai kur jau ribojami parduodami kiekiai, o gamintojai susiduria su itin didele paklausa.

„Prieš artėjantį šildymo sezoną jau dabar keliamas kone aliarmas. Prekybininkai rėkia – pirkite briketus, malkas, granules, nes jos kas valandą brangsta. Latviai jau riboja briketų pardavimą vienam asmeniui, tą patį daro kai kurie Lietuvos prekybos centrai, o briketus gaminančios įmonės springsta nuo užsakymų“, – teigia M. Valukynas.

Anot jo, diskusijos dėl pasirengimo šildymo sezonui persikėlė ir į politinį lygmenį.

„Politikai Aplinkos ministeriją užvertė paklausimais, kodėl Valstybinė miškų urėdija į rinką nemesteli papildomų tūkstančių kubinių metrų biokuro į didžiųjų miestų šildymo katilus.

Šilumos tiekimo asociacija jau dabar apkaltino „Litbiomą“ godumu. Esą biokuras žvėriškai pabrango, ir tai lems milžiniškas šildymo sąskaitas panevėžiečiams ar klaipėdiškiams.

Tačiau galbūt būtų verta atsitokėti – atidžiau paanalizuoti skaičius ir pasidaryti išvadas, kad bent 2027–2028 metų šildymo sezonas nebūtų politinių pareiškimų žaizdras“, – sako asociacijos prezidentas.

Biokuro kainų nelaiko vienintele priežastimi

M. Valukynas pabrėžia, kad vertinant galimas šildymo sąskaitas nereikėtų apsiriboti vien biokuro kainomis, nes galutinę šilumos kainą sudaro ir daugiau dedamųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:44016855]]

„Norint suprasti, kodėl vartotojų sąskaitos ne visada seka biokuro kainų kreivę, reikia pažvelgti į visą šilumos kainos anatomiją – tarsi į detektyvinę bylą, kurioje kaltininkas nebūtinai būna vienas.

Skaičiai čia yra geriausi liudytojai. 2022 m. biokuro metinė vidutinė kaina siekė apie 32,9 Eur/MWh, o 2024 m. nukrito iki maždaug 19,4 Eur/MWh – apie 41 procentą.

Per tą patį laikotarpį šilumos kaina vartotojams sumažėjo tik nuo 8,8 iki 6,7 ct/kWh, arba maždaug 24 procentus. Jei biokuras būtų pagrindinis šilumos kainos variklis, vartotojai būtų pajutę tokį pat kritimą. Bet taip nenutiko. Tai rodo, kad biokuro kaina yra svarbi, tačiau tik viena iš daugelio dedamųjų, formuojančių galutinę šilumos kainą“, – dėstė jis.

Pasak M. Valukyno, prie galutinės šilumos kainos prisideda ir kitos šilumos tiekėjų patiriamos sąnaudos.

„Šalia jos egzistuoja infrastruktūros išlaikymas, darbo užmokestis, remontai, amortizacija, investicijos, perkamos šilumos kaina bei kitos sąnaudos. Kitaip tariant, biokuras nėra tas vienintelis svertas, kuris lemia šilumos kainos pokyčius“, – pažymi jis.

Biokuro gamintojų gretos išretėjo

Asociacijos prezidentas teigia, kad ankstesniais metais biokuro rinkoje susiklosčiusi situacija gamintojams nebuvo palanki. Jo teigimu, prie to prisidėjo šiltos žiemos, perteklinė pasiūla ir laikotarpiai, kai biokuru buvo prekiaujama žemiau savikainos.

„Kelerius metus biokuro rinka gyveno nenormalioje būsenoje: šiltos žiemos, perteklinė pasiūla, o kai kuriais laikotarpiais – net prekyba žemiau savikainos. Tai sukūrė iliuziją, kad tokia kaina yra tvari, normali, ekonomiškai pagrįsta. Visa tai biokuro gamintojus gramzdino į nuostolingą gamybą, todėl daug įmonių tiesiog užsidarė.

Dabar įžvelgiame jau kitas tendencijas – biokuro trūk plyš reikia, o kur paimti jo neaišku. Mes neketiname konkuruoti su stipria medienos pramone, kuri iš medienos sukuria gerokai didesnę ekonominę vertę, mūsų aruodai – pati prasčiausia žaliava, tačiau po daugelio nuostolingų metų biokuro gamintojų gretos yra išretėjusios“, – aiškina M. Valukynas.

Jis taip pat nurodo, kad dabartiniam biokuro kainų augimui įtakos turi padidėjusios pačių gamintojų sąnaudos.

„Be abejo, biokuro kainų šuolį lemia ir išaugę atlyginimai, technikos, remonto ir kuro sąnaudos – tad grįžti į istorines kainų žemumas nerealu. Todėl klausimas turėtų būti ne „kaip biokurą padaryti pigesnį“, o kaip užtikrinti pakankamą, konkurencingą ir tvarią vietinio biokuro pasiūlą“, – teigia asociacijos prezidentas.

Įžvelgia ilgalaikių sutarčių problemą

Dar viena M. Valukyno įvardijama problema – ilgalaikių biokuro tiekimo sutarčių trūkumas. Pasak jo, skirtinguose šalies regionuose pasirengimas 2026–2027 metų šildymo sezonui šiuo požiūriu labai skiriasi.

„Rinkoje matome ir kitą problemą – ilgalaikių tiekimo sutarčių trūkumą. Atlikus pasirengimo 2026–2027 m. šildymo sezonui analizę, vaizdas pribloškiantis: dalis savivaldybių į žiemos sezoną žengia praktiškai nuogos – Tauragėje, Alytuje ar Kaune ilgalaikiais kontraktais apsidrausta vos 2–6 proc. poreikio. Tai reiškia, kad beveik visa šiluma bus perkama trumpalaikėje rinkoje, kur kainas kilstels į viršų sezoniškumas ir žaliavos badas.

[[ge:lrytas:lrytas:44016870]]

Tuo metu Šiaulių, Marijampolės ir Utenos apskritys demonstruoja kitą supratimą – čia ilgalaikių sandorių dalis siekia 30–49 proc., leidžiant iš anksto „užrakinti“ kainas ir išvengti žiemos šoko šildymo sąskaitų mokėtojams“, – nurodo M. Valukynas.

Pasigenda nuoseklios strategijos

„Litbiomos“ prezidentas taip pat kelia klausimą dėl ilgalaikės Lietuvos energetikos politikos ir biokuro vaidmens joje.

„Visa ši įvykių chronologija suponuoja keletą minčių.

Kodėl Europos senbuvės – Prancūzija, Belgija, Nyderlandai – nesiblaško ir yra linkusios kliautis biokuru, o mes blaškomės tarp paramų šilumos siurbliams, vėjo jėgainėms ar kaupiklių? Kada turėsime nuoseklią strategiją?

Ažiotažas prekybos centruose ir paskutinės minutės politikų šūksniai tik įrodo valdžios trumparegiškumą“, – teigia M. Valukynas.

Kuro rinkoje – kainų svyravimai: ko laukti vilniečiams

Prognozuojama, kad didžioji dalis vilniečiams šiemet tiekiamos šilumos bus pagaminta iš aplinkai draugiškų energijos išteklių. Praėjusį šildymo sezoną biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų dalis sudarė 75 proc., o šiemet preliminariai planuojama išlaikyti apie 80 proc.

Kaip nurodo „Gijų“ vadovas Gerimantas Bakanas, praėjusių metų rugsėjį ji siekė 18 Eur/MWh, o šiemet pakilo iki 29 Eur/MWh. Nepaisant rinkos pokyčių, 65 proc. iki šių metų pabaigos reikalingo biokuro kiekio jau įsigyta iš anksto.

Kas sudaro šilumos kainą

Nors energijos išteklių kainos turi reikšmingą įtaką šilumos kainai, ją sudaro ne vien kuro sąnaudos. Centralizuotos šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintus metodikos principus. Šilumos kainą sudaro pastovioji, kintamoji ir papildoma dedamosios, taip pat taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis.

G. Bakanas nurodė, kad šilumos kainos dydį Vilniuje daugiausia lemia nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos aukcione ir energetinių išteklių kainos rinkoje. Tuo metu šilumos tiekėjo veiklos sąnaudos – įrenginių priežiūra, remontas, nusidėvėjimas ir personalo sąnaudos – sudaro mažesnę kainos dalį.

„Remiantis dabartinėmis prognozėmis, šilumą vilniečiams būsimą šildymo sezoną, be „Gijų“ gamins dar 7 nepriklausomi šilumos gamintojai. Didžiausias iš jų – Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Planuojame, kad visi šie gamintojai patieks didžiąją dalį miestui apšildyti reikalingos šilumos. O apie 13 proc. viso būsimam šildymo sezonui reikalingo šilumos kiekio patys pagaminsime iš biokuro“, – aiškina „Gijų“ vadovas.

Galutinė sąskaita priklauso ne tik nuo kilovatvalandės kainos, bet ir nuo konkrečiame būste suvartoto šilumos kiekio. Tam įtakos turi oro temperatūra, pastato šilumos punkto būklė, gyventojų šilumos vartojimo įpročiai ir pastato energetinis efektyvumas.

„Senuose, nerenovuotuose ir energetiškai neefektyviuose pastatuose esantiems būstams apšildyti reikia daugiau šilumos, už kurią gyventojams reikia mokėti. Renovuoti pastatai šilumos vartoja mažiau. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose namuose gyvenantys klientai už šildymą moka bent 40 proc. mažiau“, – pažymi G. Bakanas.

Visgi, kaip pažymi vadovas, iš anksto prognozuoti, kokios galėtų būti artėjančio šildymo sezono sąskaitos, sudėtinga, nes galutinė suma priklauso nuo daugybės komponentų.

[[ge:lrytas:lrytas:44016858]]

Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?

Vilniaus miesto savivaldybei kartu su „Gijomis“ bei namų administratoriais besiruošiant naujam šildymo sezonui, gyventojams primenama apie šiemet įsigaliojančius Šilumos ūkio įstatymo pokyčius. Jais apibrėžiamas šildymo sezono laikotarpis visuose miestuose – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Nors šildymo sezono pradžia ir pabaiga, kaip ir iki šiol, siejama su faktinėmis oro sąlygomis, sprendimą dėl savo pastato šildymo gali priimti ir patys gyventojai.

Pastatų administratorių atsakomybės nesikeičia – ką privaloma padaryti

Primenama, kad šildymą konkrečiame pastate įjungia namo administratorius arba bendrija. Gijų“ infrastruktūros komandos vadovas pasakoja, kad kasmet iki rugsėjo 15 d. pastatų valdytojai, namų administratoriai ar bendrijos privalo atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus parengimo, periodinio praplovimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą jų funkcionavimą šaltuoju metų laiku.

Pastatų valdytojai pagal savo kompetenciją turi užtikrinti, kad namo šildymo sistema būtų tinkamai parengta šildymo sezonui ir būtų atlikti visi veiksmai, būtini šilumos tiekimui į pastato šildymo sistemą pradėti, įskaitant parengties aktų pateikimą.

Valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Nepasirašius pastato parengties šildymo sezonui akto, pastate vartoti šilumą yra draudžiama, o šilumos tiekėjas, negavęs šio akto, turi teisę netiekti šilumos tokio pastato šildymui.

Ši informacija svarbi ne tik administratoriams, bet ir gyventojams. Esant poreikiui, būstų savininkai turėtų būti supažindinami su informacija apie jų pastato šilumos punktą ir jo pajungimo tipą, nes nuo to priklauso, kas priims sprendimą dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos.

Šilumos tiekėjai turi užtikrinti šilumos tiekimo vamzdyno diagnostiką – atlikti hidraulinius bandymus bei rekonstrukcijas, taip pat reikalingus profilaktinius darbus, pavyzdžiui, katilo remontą. Šildymo sezono laikotarpiu jie turi nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

Pastatų administratoriai turi parengti pastatų vidaus šildymo sistemas šaltajam metų sezonui. Jei šilumos punktas modernizuotas, administratoriams reikia iš anksto pasirengti gyventojų apklausos ar balsavimo procesui, užtikrinti tinkamą balsavimo ar apklausos rezultatų fiksavimą ir priimto sprendimo perdavimą šilumos tiekėjui.

Taip pat jie turi parengti aiškią informaciją gyventojams apie galimybę pasirinkti šildymo sezono pradžią ir pabaigą bei tokio sprendimo pasekmes. Jei pastato šilumos punktas nemodernizuotas, reikia sulaukti savivaldybės sprendimo ir užtikrinti šildymo įjungimą.

Gyventojams rekomenduojama, jei reikia, užsandarinti langus silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis – šiuos darbus paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai. Prieš šildymo sezoną ir jo metu nuo šildymo prietaisų paviršių reikėtų reguliariai valyti dulkes. Radiatorių nereikėtų užstatyti baldais, uždengti užuolaidomis ar ant jų džiaustyti skalbinių. Už radiatorių esančios sienos galima priklijuoti šilumą atspindinčią foliją.

Gyventojams taip pat rekomenduojama informuoti savo namo administratorių apie bendrojo naudojimo patalpose esančius nesandarius langus ar duris ir inicijuoti sprendimą dėl šildymo sezono pradžios bei pabaigos, jei to neatlieka būsto administratorius.

Įspėja – Lietuva tam nėra pasiruošusi: „Atsiverskite sąskaitas ir pridėkite trečdalį“ (4)