Plačiau apie dirbtinio intelekto galimybes ir ribas finansų valdymo srityje interviu su bendrovės „Allianz Lietuva“ generaline direktore Asta Grabinske.
– Kuo šiandien tampa dirbtinis intelektas – žmogaus asistentu ar konkurentu?
– Manau, kad šiandien dirbtinis intelektas yra mūsų padėjėjas. Tai yra puikus darbo įrankis, mūsų veikloje jis padeda žmogui vykdant administracines užduotis, surenkant ir apdorojant informaciją. Tai leidžia mums dirbti greičiau, efektyviau ir suteikia galimybę nukreipti kolegas į tas pozicijas, kurios reikalauja daugiau kūrybiškumo.
Ar DI jau pakeičia žmogų tvarkant savo pinigus?
Visai kita sritis yra darbas su klientais, šeimos finansų planavimas, kur dirbtinis intelektas gali būti konsultantu šone, bet šiandien jis nėra pajėgus pakeisti tikro finansų konsultanto, žmogaus. Manau, artimiausioje ateityje tai nepasikeis.
Be to, reikia mokėti užduoti dirbtiniam intelektui tinkamą klausimą. O kai dėliojame šeimos finansus, dažnai reikia, kad mums patiems užduotų teisingus klausimus, kurie padėtų mums pagalvoti apie save, savo artimuosius ir leistų priimti tinkamus finansinius sprendimus.
Susiję straipsniai
– Ar dar reikalingas finansų konsultantas, jei gali bet kada konsultuotis su dirbtiniu intelektu?
– Finansiniai mūsų planai, taupymas, investavimas, rūpinimasis finansine pagalve šeimai nebūtinai yra dalykai apie kuriuos pagalvojame patys.
Sakykime, vieną rytą pabudau, jaučiuosi pavargusi, noriu atostogų – kaipmat imsiu ieškoti kelionių ir manęs nereikia skatinti. Arba artėja šventė ir man reikia naujos suknelės. Tokiu atveju, turbūt, nusipirksiu naują, gražų rūbą.
Bet retai būna, kad ryte nubudęs žmogus pagalvoja „kas būtų, jeigu?“, „kas jeigu atsitiktų kažkas?“ Būtent toks yra finansų konsultanto vaidmuo. Jis tinkamu laiku gali kreiptis į žmogų, paskambinti.
Mūsų finansų konsultantas turi pasibelsti į žmogaus duris anksčiau nei nutinka tokie dalykai kaip liga, nelaimingas atsitikimas, kartais, deja, ir mirtis. Dažniausiai mums tiesiog nešauna į galvą, kad tam reikia pasiruošti iš anksto, pasirūpinti finansine pagalve.
Būtent čia į pagalbą ateina finansų konsultantas. Tai yra žmogus, kuris tam profesionaliai paruoštas, turi patirtį, žino kitų žmonių istorijas ir gali padėti žmogui priimti finansinius sprendimus. Tai yra labai svarbus finansų konsultanto vaidmuo – proaktyvumas.
Jei toliau kalbame apie gyvybės draudimą, kaupimą pensijai, investavimą – tai yra ilgalaikiai produktai. Reikia eiti kartu su žmogumi, per jo gyvenimą, per patirtis, per pokyčius. Ir finansų konsultantas visada yra šalia, bent jau kartą per metus susisiekia su žmogumi, įvertina kokia yra jo situacija šiandien, ko jis gali pasiekti.
Taigi dirbtinis intelektas gali padėti pasiruošti susitikimui, parinkti tai, kas žmogui labiausiai tinka. Bet proaktyviai jis to nepadarys, neatsisės prie stalo su žmogumi, nepaprašys atsitraukti nuo vienadienių dalykų ir pasižiūrėti, kaip atrodo mūsų finansinis planas.
Šiuo klausimu žmogus yra nepamainomas, o dirbtinis intelektas yra puikus asistentas. Jei kalbame apie investavimą, iš dirbtinio intelekto galime sulaukti daug patarimų. Bet, ko gero, jau turime įvairių patirčių. Žinome, kad reikia mokėti ir tinkamai paklausti, ir kritiškai įvertinti atsakymą.
Jeigu puikiai išmanai aptariamą sritį, gali įvertinti, ar atsakymas atrodo logiškas. Bet jei gyvenime neskyrei labai daug dėmesio finansiniam raštingumui, investicijų subtilybėms, ne visada lengva kritiškai įvertinti dirbtinio intelekto programų atsakymus.
Asmeniškai esu naudojusi dirbtinį intelektą buitiniams klausimams spręsti. Pasitaiko, kad klausinėji, eini gilyn ir darosi sunku suprasti. Rezultatas – konsultacija pavirto į poros valandų pokalbį ir vis tiek nesi 100 proc. užtikrinta, ar gavai geriausią atsakymą. Kartais iš dirbtinio intelekto išgirstame: „Oi, tikrai! Atsiprašau!“ Bet tas „atsiprašau“ finansų klausimuose gali brangiai kainuoti.
– Iš tikrųjų, pasigirsta vis daugiau istorijų apie dirbtinio intelekto daromos klaidas.
– Taip, ir klientai konsultacijų metu papasakoja savo patirtis. Bėda yra ir tai, kad dirbtinis intelektas vertina tik viešai prieinamą informaciją. Jei duomenys saugomi svetainėse, kurioms reikalingas specialus prisijungimas, dirbtinis intelektas negali iš ten ištraukti informacijos.
Todėl dirbtinio intelekto išvados gali būti klaidingos. Reikia gerai išmanyti finansų pasaulį, kad suprastum, ar jo pateikta informacija atrodo teisinga.
Kaip žinome, rinkos turi tendenciją kilti, bet tai daro svyruodamos. Tai reiškia, kad būna ir kritimų, po kurių rinkos vėl atsistato. Bet žmogui, kuris neturi daug patirties finansų sferoje, yra labai sunku matyti turto mažėjimą kritimo laikotarpiu. Tada jis yra linkęs pasiduoti emocijoms – nutraukia investavimą. Deja, padaro tai pačiu netinkamiausiu metu, kai kainos yra žemiausios, jis nesulaukia rinkos pakilimo.
Bet ar dirbtinis intelektas kreipsis į tave ir pasakys, kad tavo spontaniškas sprendimas šiandien nėra pats teisingiausias? Finansų konsultantas šalia žmogaus suveikia kaip saugos diržas. Jis vertina situaciją ir padeda priimti sprendimą, kuris bus naudingesnis.
Pavyzdžiui, sveikatos klausimais esame linkę pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu, bet gydytojo jis tikrai negali atstoti. Gydytojas mato žmogų – visumą, kaip ir finansų konsultantas.
Darbe sakome, kad į dirbtinį intelektą turime žiūrėti kaip į visiškai naują kolegą. Jis atėjo pas mus dirbti, bet nežino visos aplinkos, konteksto, kaip ir kodėl dalykai daromi. Dirbtinis intelektas tiksliai vykdo jam paskirtą užduotį, bet jei užduosi jam siaurą klausimą, gausi ir siaurą atsakymą.
Už priimtą sprendimą atsakome mes – profesionalai. Kai dirbtinis intelektas pasako „oi, atsiprašau“, nes sudegė buitinis prietaisas ar kažkas įvyko ne taip, deja, pretenzijos niekam nepareikši.
Bet štai yra įmonė, kuri oficialiai registruota, prižiūrima finansų srityje. Ji gali priklausyti didelei tarptautinei grupei, kaip mūsų „Allianz Lietuva“. Tada yra atsakomybė už pateiktą pasiūlymą, priimtą sprendimą, už konsultaciją.
– Koks yra didžiausias žmogaus pranašumas prieš dirbtinį intelektą? Ko apie žmogų negali perskaityti net pažangiausias algoritmas?
– Turbūt, gerai, kad įvertinus visą potencialą, šiandien žmogus yra pranašesnis už dirbtinį intelektą. Jis yra nepakeičiamas surenkant, sisteminant ir analizuojant didelius informacijos kiekius. Kita vertus, dirbtinis intelektas negali suprasti žmogaus patirties, kas šiuo metu vyksta jų galvose. Čia jis atsimuša į sieną. Pakeisti žmogų, žinoti naujausias tendencijas, jausti emociją, ko labiausiai žmogui reikia, įvertinti bendravimą, kuris kartu yra ir nebylus, pajausti aplinką ir kontekstą – dirbtinis intelektas to tikrai negali padaryti.
Yra ir etikos aspektai. Sakoma, kad dirbtinis intelektas jau kartais atpažįsta emocijas, gali vertinti žmogaus būsenas. Bet versle tų dalykų mes netaikome, tai nėra tinkama etiškai. Ir teisinis reguliavimas neleidžia to daryti. Į savo veiklą dirbtinį intelektą įsileidžiame tiems „kietiesiems“ uždaviniams: duomenų apdorojimui, analizei, dokumentų paruošimui ir t.t.
Dirbtinis intelektas ypač praverčia, kai informacija yra nestruktūruota. Pavyzdžiui, įgyvendinant pensijų reformą, mums buvo pavesta nauja užduotis: prieš išmokant žmogui jo sukauptas pensijų lėšas, įvertinti, ar joms nėra taikomas antstolių areštas. Tai tapo nemenku iššūkiu, nes Lietuvoje veikia daug antstolių, o informacija ir reikalavimai pateikiami skirtingais formatais bei būdais. Būtent šioje srityje dirbtinis intelektas tapo itin vertingu įrankiu, padėjusiu efektyviai surinkti, apdoroti ir susisteminti reikalingus duomenis.
Bet kai kalba eina apie bendravimą, pasirūpinimą klientu, žmogus čia yra nepakeičiamas. Matau ir žinau, gaunu grįžtamąjį ryšį, kad ir klientai labai vertina, kai šalia yra profesionalas. Bet savo darbui jis turi pasitelkti visus įrankius, įskaitant ir dirbtinį intelektą.
– Kaip „Allianz Lietuva“ pavyksta užtikrinti, kad dirbtinio intelekto naudojimas įmonės veikloje būtų ir atsakingas, ir saugus?
– Saugumui skiriame ypatingai didelį dėmesį. Pasaulyje jau garsiai nuskambėjo incidentai, susiję su dirbtinio intelekto naudojimu. „Allianz“ grupė yra sukūrusi savo vidinius dirbtinio intelekto įrankius. Turime ne tik asistentus, bet ir dirbtinio intelekto agentus. Jie padeda kurti instrumentus, kurie gali atlikti darbą už mus.
Bet visi įrankiai yra griežtai naudojami tik vidinėje aplinkoje, informacija neišeina už ugniasienių. Be to, griežti reikalavimai neleidžia pateikti dirbtiniam intelektui visos informacijos, kuria disponuojame apie žmogų.
Jei naudojame dirbtinį intelektą rizikos vertinimui, tam tikroms administravimo užduotims, privalome nuasmeninti duomenis. Informaciją tvarkome atsakingai ir nuolat stipriname kibernetinį saugumą. Tai – absoliutus mūsų prioritetas.
– Kur, jūsų nuomone, slypi didžiausias dirbtinio intelekto potencialas? Kur jis gali padaryti ryškiausią pokytį?
– Jis jau keičia procesus, kurie reikalavo daug darbo, kurių anksčiau nepavyko automatizuoti. Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia per labai trumpą laiką apdoroti didžiulį informacijos kiekį. Anksčiau reikėjo kompiuterinio skaičiavimo programų, pavyzdžiui, „Excel“, o dabar mes galime įdarbinti dirbtinio intelekto įrankius ir gauti analizes. Tai leidžia dirbti greičiau, efektyviau ir geriau.
Kai moki tinkamai suformuluoti užduotį, sulauki dirbtinio intelekto pagalbos ir gali klientui pateikti aiškesnius sprendimus.
Bet būtina turėti išmanymo, kuris leistų į viską pažvelgti kritišku žvilgsniu. Dirbtinis intelektas padeda profesionalą pakylėti į aukštesnį lygį. Mums nereikia atlikti rutininių, paprastesnių darbų. Bet tuo pačiu skatinamas mūsų kritinis mąstymas.
Įmonėse, formuojant komandas, turime atsižvelgti į tai, kad vieni kitiems galėtume padėti įvertinti dirbtinio intelekto sprendimus. Čia atsiranda net naujos užduotys.
Žinoma, turime mokėti užduoti klausimus, formuluoti užduotis, o tai anaiptol nėra taip lengva. Kai pradedi vadovauti žmonėms, viena sudėtingiausių kompetencijų yra tikslus ir aiškus užduočių suformulavimas. Kitas žmogus neskaito, kas yra tavo galvoje. Bet ir dirbtinis intelektas neskaito minčių. Mes visi tampame savotiškais dirbtinio intelekto vadovais. Turime mokėti užduoti klausimą, formuluoti užduotį, žinoti, kur einame. Tuomet mes galime sulaukti labai daug pagalbos. Todėl klientams pateikiame gerai įvertintus, aiškesnius sprendimus.
– Technologijos keičiasi labai greitai. Kaip padedate darbuotojams suspėti su tais pokyčiais?
– Tobulėjimas šioje srityje yra absoliutus „Allianz Lietuva“ prioritetas. Kalba eina apie mokymus darbuotojams, jų kvalifikacijos kėlimą. Norime, kad visi būtų puikiai pasiruošę darbui su dirbtinio intelekto naujovėmis, eitų koja kojon su inovacijomis.
„Allianz“ grupė tam skiria labai didelį dėmesį. Gauname daug mokymų, pagalbos. Centrinės Europos „Allianz“ regionas yra net laimėjęs pasaulinio lygio verslo „Oskarus“ už darbuotojų įtraukimą, supažindinimą su dirbtiniu intelektu.
Įmonėje turime vadinamuosius dirbtinio intelekto čempionus, kurie labai giliai neria į šią sritį. Paskui jie apmoko kolegas, padeda kitiems.
– O ką finansų konsultanto darbe keičia situacijos, kai pas jį ateina žmogus, prieš tai pasitaręs su dirbtiniu intelektu?
– Manau, tai geras bruožas. Ir gydytojai džiaugiasi, kad pacientai pas juos ateina pasiruošę, pasidomėję. Jeigu žmogus pats domisi, jis jau turi informacijos, galbūt pats susitikimas su finansų konsultantu bus efektyvesnis.
Finansų konsultantas yra profesionalas, tad jis padės įvertinti, kiek teisingi yra dirbtinio intelekto patarimai. Tas kliento smalsumas yra į naudą. Kuo labiau tobulėsime finansinio raštingumo srityje, tuo geriau bus.
Čia kaip ir finansuose geriausia diversifikuoti, išskaidyti savo pinigų srautus, investicijas. Kuo daugiau turėsime krypčių, pasiruošimo, kur mums gali padėti dirbtinis intelektas, kuo daugiau prisidės profesionalai, tuo geriau bus mums visiems.