Bijome nelaimių, bet elgiamės lyg jos nutiktų kitiems

Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ internetinė apklausa, atskleidė aiškų lietuvių rūpesčių žemėlapį. Paklausti, dėl ko labiausiai norėtų nebesukti galvos, 43 proc. apklaustųjų nurodė netikėtas nelaimes. Pinigų trūkumą senatvėje išskyrė 25 proc., pajamų netekimą – 17 proc., o išlaidas pašlijus sveikatai – 14 proc. respondentų.

Tačiau čia išryškėja paradoksas: nors žmonės aiškiai įvardija rūpesčius, galinčius turėti didžiausią poveikį jų finansiniam saugumui, realūs pasirengimo sprendimai Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka.

Apklausos rezultatai rodo, kad žmones labiausiai neramina ne kasdienės išlaidos, o įvykiai, galintys staiga pakeisti jų ar šeimos finansinę padėtį. Būtent nuo tokių rizikų – nelaimingų atsitikimų, pajamų netekimo ar finansinių sunkumų šeimoje – ir padeda apsisaugoti finansinės apsaugos priemonės.

Vis dėlto Lietuvoje jos vis dar nėra tokios įprastos kaip daugelyje kitų Europos šalių. EBPO duomenimis, 2024 m. gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje sudarė vos 0,5 proc. BVP, kai EBPO šalių vidurkis siekė 3,5 proc. BVP. Kitaip tariant, gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje yra maždaug 7 kartus mažesnė už EBPO šalių vidurkį, todėl šalis pagal šį rodiklį vis dar išlieka tarp atsiliekančių organizacijos valstybių.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje siekė 370 mln. eurų ir sudarė 23 proc. visos draudimo rinkos įmokų. Nors draudimo rinka auga, didžiąją jos dalį vis dar sudaro ne gyvybės draudimas.

Kitaip tariant, finansinių rizikų bijome aiškiai, tačiau realus pasirengimas joms vis dar atsilieka nuo deklaruojamo nerimo.

„Allianz Lietuva“ psichologė Inga Vaidelauskienė sako, kad toks skirtumas tarp deklaruojamų baimių ir realaus elgesio psichologijoje yra gerai žinomas reiškinys. „Tai, kad žmogus sako bijantis netikėtų nelaimių ar pajamų praradimo, dar nereiškia, kad jis imsis veiksmų nuo to apsisaugoti. Psichologijoje gerai žinomas reiškinys, kai mūsų deklaruojamos vertybės ir realus elgesys ne visada sutampa“, – sako I. Vaidelauskienė.

Pasak jos, dabarties poreikiai žmonėms dažnai atrodo aiškesni ir svarbesni nei galimos ateities rizikos.

„Dabarties poreikiai mums atrodo aiškūs ir svarbūs, o ateities rizikos dažnai lieka abstrakčios ir emociškai tolimos. Be to, gyvybės draudimas nesuteikia greito atlygio, kaip naujas telefonas ar kelionė. Todėl žmonės natūraliai dažniau renkasi tai, kas teikia naudą čia ir dabar“, – aiškina psichologė.

Prie atotrūkio tarp žodžių ir veiksmų prisideda ir nerealistinis optimizmas. Žmonės supranta, kad liga, trauma, nelaimė ar pajamų netekimas gali paliesti kiekvieną, tačiau viduje linkę tikėti, kad juos tai aplenks.

„Racionaliu mąstymu suvokiame, kad liga, trauma ar netikėtas pajamų praradimas gali paliesti kiekvieną, tačiau viduje vis tiek norime tikėti, jog mus tai aplenks. Todėl pasirūpinti prevencija ar finansiniu saugumu dažnai planuojame vėliau“, – teigia I. Vaidelauskienė. Tas „vėliau“ dažnai tampa patogiu pasiteisinimu: kai bus didesnės pajamos, mažesnės išlaidos ar daugiau laiko. Tačiau netikėti gyvenimo įvykiai paprastai nelaukia, kol būsime pasiruošę.

Psichologės teigimu, dalis žmonių finansinės apsaugos klausimus atideda ne todėl, kad jie nesvarbūs. Kalbėti apie ligas, nelaimes, mirtį ar šeimos finansinį pažeidžiamumą nėra malonu, todėl tokios temos dažnai nustumiamos į šalį.

„Būna ir taip, jog žmonės vengia aptarti galimas rizikas, nes emociškai tai tiesiog nemaloni tema. Kiti turi mistinių baimių, kad kalbėdami apie galimus sunkumus gali juos „prisišaukti“. Tokie emociniai nusistatymai sunkiau įveikiami, tad ir prevenciniai sprendimai padedami į „kada nors“ stalčių“, – sako organizacijos psichologė Inga Vaidelauskienė.

Jei žmogus sako, kad labiausiai bijo netikėtų nelaimių ar pajamų netekimo, verta sau užduoti konkretų klausimą: kas nutiktų mano šeimai, jei rytoj nelauktas scenarijus išsipildytų?

Ar turėtume iš ko padengti būsto paskolą, nuomą, komunalinius mokesčius, vaikų išlaidas ir kasdienius poreikius bent kelis mėnesius? Ar šeimos finansinis planas laikosi tik ant vieno žmogaus pajamų? Ar nelaimės atveju artimiesiems neliktų ne tik emocinis, bet ir finansinis krūvis?

Tokie klausimai nėra malonūs, tačiau jie padeda pamatyti, ar nerimas jau virtęs pasiruošimu. Jei atsakymų nėra, verta pradėti nuo finansinio rezervo, pajamų apsaugos, gyvybės draudimo ar kitų sprendimų, kurie padėtų šeimai išsilaikyti netikėto sukrėtimo atveju.

Renkantis draudimą svarbu įsivertinti ne tik įmokos dydį, bet ir tai, kokias rizikas jis padeda padengti: ar būtų išmokama suma nelaimės, ligos, traumos, darbingumo netekimo ar mirties atveju, ar apsauga atitinka šeimos finansinius įsipareigojimus ir gyvenimo būdą.

Tinkamai pasirinktas draudimas gali tapti ne formaliu dokumentu stalčiuje, o realia finansine atrama tada, kai jos labiausiai reikia. Finansinis saugumas neprasideda nuo minties „man taip nenutiks“. Jis prasideda nuo plano, ką darysime, jei vis dėlto nutiks.