Turi pinigų, bet tuo pat metu jų ir neturi. Taip yra pasijutęs ne vienas žmogus, kai staiga prireikia santaupų, o kredito unija vietoj jų pakiša anketą: iš kur gauti pinigai ir kur jie bus išleisti?

Vilniečiui Vytautui vieną dieną prireikė 104 tūkstančių eurų. Dėl to vyriškis galvos nesuko, pinigų jis turėjo – šią sumą reikėjo persivesti iš kredito unijos į banką „Swedbank“.

Jis kreipėsi į kredito uniją „Saga“, tačiau savo indėlio iškart neatgavo. Kredito unijos darbuotoja jam pirmiausia atsiuntė anketą, reikalaujančią pagrįsti ne tik unijoje laikytų pinigų kilmę, bet ir nurodyti, kam planuojama juos išleisti.

Klientas nustebo: visas savo pajamas jis yra deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, anketą apie pajamas pildė padėdamas indėlį į kredito uniją, o pinigus į unijos sąskaitą pervedė iš to paties banko. Todėl reikalavimas atsakinėti į tuos pačius klausimus juos atsiimant atrodė perteklinis. Dar labiau stebino prašymas nurodyti, kur planuoja išleisti savo pinigus.

[[ge:lrytas:lrytas:44055820]]

Teismus laimi retai

„Tai yra nepagrįsti reikalavimai, panašūs į savavaliavimą, darantys man materialinę žalą“, – taip kredito unijos darbuotojai bandė paaiškinti savo pinigų negalintis atgauti vilnietis, tačiau sulaukė dar kelių vienodų laiškų.

[[ge:lrytas:lrytas:44289621]][[ge:lrytas:lrytas:44222915]][[ge:lrytas:lrytas:44379368]]

Juose aiškinama, kad pateikti šią informaciją reikalaujama vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (PPTFPĮ).

Aiškintis banke yra tekę ir vienam jaunuoliui, kuriam susiruošus pirkti butą dėdė pervedė 20 tūkst. eurų. Į banką iškviestas vaikinas turėjo atsakyti į tiek klausimų, kad pasijuto taip, lyg tuos pinigus būtų iš ko nors pavogęs.

Dėl patirtų keblumų siekiant atsiimti savo indėlius gyventojai ne kartą skundėsi teismams prašydami atlyginti ir žalą, patirtą dėl sustabdytų mokėjimų ir įšaldytų lėšų.

Teisininkų teigimu, įrodyti, kad realiai buvo patirta žala, nėra lengva. Teismų požiūriu vien tai, kad mokėjimas neįvyko, dar nereiškia, jog yra pagrindo žalai atlyginti.

Stebimi dideli mokėjimai

Pagal PPTFPĮ finansų įstaigos privalo tikrinti ir informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) apie didesnius nei 15 tūkst. eurų pavedimus. Tai taikoma tiek grynųjų pinigų operacijoms, tiek virtualiųjų valiutų sektoriui.

Net ir sulaukę klientų priekaištų kito pasirinkimo finansų įstaigų darbuotojai neturi – už nepranešimą apie didesnes pinigų operacijas gresia gana didelės baudos.

Įžvelgė darbo imitavimą

„Lietuvos rytas“ aiškinosi, ko daugiau – žalos ar naudos – duoda stropus šio įstatymo laikymasis?

„Visa tai panašu į darbo imitavimą, sudarantį daugiau keblumų nei duodantį naudos. Ką sužino kredito unijos, klientų prašydamos užpildyti anketą apie įnešamų pinigų kilmę? Nieko. Jos neturi jokių galimybių patikrinti, ar žmogus sako tiesą, patikrinti jo banko sąskaitų.

Iš patirties galiu pasakyti, jog Lietuvoje retai sukasi tokios pinigų sumos, kad būtų galima įrodyti pinigų plovimą.

O ar finansų įstaigų reikalavimai atsakinėti į tuos pačius klausimus bent kartą padėjo užčiuopti galimą terorizmo finansavimą? Tai Pasaulio banko reikalavimai, kurių bandoma aklai laikytis“, – svarstė buvęs pirmasis Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas.

Per metus – vos keli tyrimai

Iš tiesų dėl teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo praėjusiais metais teismams nebuvo perduota nė viena byla. Dėl įtartinos veiklos FNTT į Valstybės saugumo departamentą kreipėsi 32 kartus, ankstesniais metais valstybės saugumo pareigūnams informacija buvo perduota 39 kartus.

Kukli ir kitų tyrimų statistika, kurią FNTT paskelbė Pinigų plovimo prevencijos valdybos metų ataskaitoje. Pagal informaciją, gautą iš finansų įstaigų, 2025 metais FNTT padaliniai pradėjo 5 ikiteisminius tyrimus. Vienas jų pradėtas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kiti – dėl turto iššvaistymo, neteisėto vertimosi komercine veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.

Įtarimų dėl šių nusikaltimų praėjusiais metais sulaukė 16 asmenų, o jų areštuoto turto vertė siekia 3,3 milijono eurų.

Už tylėjimą – baudos

Pusantro milijono eurų praėjusiais metais sumokėjo vienuolika bendrovių, nustatyta tvarka nepatikrinusios klientų ir nepateikusios informacijos FNTT. Joms skirtos baudos nuo 2435 iki 771 400 eurų. 2024 metais paskirtų baudų suma buvo dar didesnė ir siekė 1,8 milijono.

Baudų už nesuteiktą informaciją ir kitus pažeidimus paprastai sulaukia ne finansų sektoriaus įstaigos, o nekilnojamojo turto agentai, advokatai bei asmenys, už kurių paslaugas atsiskaitoma didesnėmis kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumomis. Tai automobilių, tauriųjų metalų, antikvarinių ir kitų vertingų daiktų pardavėjai.

Baudos – nemenkos. Už PPTFPĮ pažeidimus įmonei gali būti skirta 0,5–5 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Dar griežčiau baudžiama už pakartotinius pažeidimus.

Srautas – per didelis

FNTT pripažįsta, kad pranešimų apie įtartinas finansines operacijas kasmet gaunama vis daugiau, o praėjusiais metais pasiektas rekordas – 102,7 tūkstančio.

Anot FNTT pareigūnų, šie skaičiai atspindi tiek išaugusį finansinių operacijų intensyvumą, tiek vis stiprėjančią klientų kontrolę. Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje aktyviai plėtėsi tarptautinių finansų bei finansinių technologijų („fintech“) įmonių, per kurias irgi keliauja dideli pinigų srautai, veikla.

Vienas „Lietuvos ryto“ kalbintų finansinius nusikaltimus tiriančių prokurorų įsitikinęs, kad, įvertinus pranešimų apie 15 tūkst. eurų vertės operacijas skaičių, tiek tyrimų, tiek įtariamųjų turėtų būti gerokai daugiau.

Tačiau FNTT tam trūksta pajėgų. Kad būtų galima patikrinti kiekvieną pavedimą ir įvertinti paaiškinimus, reikėtų dar viso būrio pareigūnų.

Anot prokuroro, nors tiesos neatitinkantys paaiškinimai neretai matomi tiesiog plika akimi, patikrinti, ar vienas asmuo iš kito vis perka brangius daiktus ar paslaugas, nėra kam.

Pastebi sukčių pėdsakus

FNTT savo ataskaitoje nurodė, kad pranešimų tikrinimo sistema per pastaruosius penkerius metus smarkiai patobulėjo, todėl Pinigų plovimo prevencijos valdyba per metus gali patikrinti nebe kelis šimtus, o dešimtis tūkstančių pranešimų. Stropiausiai pranešimus apie stambesnes finansines operacijas teikia bankai bei jų filialai. Jie paprastai būna ir tiksliausi, todėl ši informacija dažniausiai ir perduodama rimtesnei pareigūnų analizei.

Iš daugiau nei 100 tūkst. pernai gautų pranešimų teisėsaugos pareigūnus rimčiau sudomino 357.

Iš jų 177 pranešimai perduoti policijos padaliniams. Daugiausia užklausų dėl pinigų judėjimo FNTT taip pat gauna iš policijos. Informaciją apie finansines operacijas FNTT pareigūnai policijai siunčia įtardami sukčiavimą, pavyzdžiui, Lietuvos ir užsienio piliečių investavimą į sukčių sukurtas platformas.

Dėl galimo sukčiavimo ir kitų įtartinų operacijų užsienio finansinės žvalgybos padaliniams FNTT pernai išsiuntė 1117 pranešimų. Šiai įtartinai finansinei veiklai ištirti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas.

Dirbtinai užkraunama našta finansų įstaigoms

FNTT skelbia, kad per 2025 m. sulaukė beveik 1,2 mln. (2023 m. – daugiau nei 1,5 mln.) pranešimų apie grynųjų pinigų operacijas – įnešimus, keitimus ir išėmimus.

„Akivaizdu, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria didžiulę administracinę naštą finansų įstaigoms. Galbūt tai būtų pateisinama, jei FNTT šiuos duomenis analizuotų ir jų pagrindu darytų kokius nors tyrimus ar priimtų sprendimus.

Tačiau iš FNTT teikiamų ataskaitų ar kitų viešai prieinamų duomenų vis dėlto lieka neaišku, ką tarnyba daro su tokiu kiekiu duomenų apie operacijas grynaisiais pinigais ir koks to rezultatas“, – svarstė tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Darius Raulušaitis.

Anot teisininko, operacijos grynaisiais pinigais savaime nėra draudžiamos, todėl kyla klausimas, ką FNTT turėtų ar galėtų daryti sužinojusi, kad vienas ar kitas asmuo į banko sąskaitą grynaisiais pinigais atnešė, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų.

„Tarsi būtų logiška, kad FNTT, gavusi informacijos apie grynųjų pinigų įnešimą į banką, turėtų imtis kokių nors veiksmų ir patikrinti įneštų pinigų kilmę. Tačiau akivaizdu, jog ši tarnyba neturi tokių pajėgumų, kad galėtų patikrinti 1,2 mln. tokių atvejų per metus. Taigi kyla klausimas, kokiu tikslu finansų įstaigos tokį kiekį informacijos apie privačius asmenis ir jų finansinius įpročius teikia FNTT, nesant net mažiausių prielaidų apie galimą tokio elgesio neteisėtumą“, – svarstė D.Raulušaitis.

Advokato nuomone, 15 tūkst. eurų grynųjų įnešimą į banko sąskaitą sunku susieti su pinigų plovimu, nes šio nusikaltimo schemos – itin sudėtingos, o joms naudojamos daug didesnės pinigų sumos.

„Abejoju, ar FNTT pradėjo nors vieną ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo remdamasi iš finansų įstaigos gauta informacija, kad kas nors į banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 15 tūkst. ar net 50 tūkst. eurų“, – kalbėjo D.Raulušaitis.

Pastaruoju metu ikiteisminiai tyrimai dėl pinigų plovimo dažniausiai pradedami dėl įtartinų finansinių operacijų per finansų įstaigų sąskaitas, o ne dėl operacijų grynaisiais pinigais. Juolab tokio dydžio sumomis, kurias gali nesunkiai pateisinti net minimalias teisėtas pajamas gaunantis žmogus.

Finansų įstaigos informaciją apie operacijas grynaisiais pinigais, viršijančias 15 tūkst. eurų, FNTT teikia net ir nesant menkiausių abejonių dėl tokių operacijų teisėtumo.

Tačiau tuo pat metu valiutos keityklos, finansų maklerio įmonės, kriptovaliutų operatoriai dar turi pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR) ir tokių per 2025 metus pateikė beveik 89 tūkst. Į šį skaičių patenka ir įtartinos finansinės operacijos grynaisiais pinigais, ir net mažesnėmis nei 15 tūkst. eurų sumomis.

Teisininko nuomone, pranešimų apie įtartinas finansines operacijas grynaisiais pinigais yra gerokai daugiau, nei FNTT galėtų jas tinkamai patikrinti, dėl to sunku suprasti, kokiu tikslu tarnybai reikia teikti nežmoniškus kiekius duomenų apie jokių įtarimų nekeliančius veiksmus.

Kas jie – narkotikų prekeiviai ar lošėjai?

Finansines operacijas stebintiems pareigūnams kartais įtarimų kelia ir nedidelės sumos. Dažnu atveju tai pinigai, plaukiantys į lažybų bendrovių sąskaitas ir iš jų. Šie pervedimai gali būti siejami su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba ar kita neteisėta veikla.

FNTT pareigūnų dėmesį patraukė itin jauni asmenys, vieni kitiems nuolat pervedantys nedideles, paprastai iki 50 eurų siekiančias sumas. Lėšos dažniausiai gaunamos iš skirtingų asmenų apvaliomis sumomis – 20, 30, 50 eurų ir nedelsiant pervedamos į lažybų bendrovių platformas.

Tokių lėšų kilmė ir mokėjimų paskirtis lieka neaiški, tačiau stebėdami šių jaunuolių veiklą kai kuriais atvejais pareigūnai įtaria, kad jie prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jie perveda pinigus į lažybų bendrovių platformas, o vėliau atsiima kaip laimėjimus. Kai kurie tokius pervedimus atliekantys jaunuoliai pareigūnams jau buvo įkliuvę už prekybą narkotikais.

Vienoje byloje nustatyta, kad jaunuolis per trumpą laikotarpį iš 191 asmens gavo beveik 40 tūkst. eurų, o mokėjimo paskirties laukelyje dažniausiai buvo nurodoma „žaidimas“, „pavedimas“, „game“. Gautas lėšas šis asmuo netrukus išsigrynindavo. Kai keistas operacijas pastebėjo FNTT, policija jau buvo pradėjusi tyrimą dėl narkotikų platinimo.

Vienas bankų FNTT pareigūnams padėjo atskleisti prostitucijos paslaugų organizatorių. Banko darbuotojams įtarimų sukėlė ne tik įtartini pervedimai, bet ir kliento nurodytas telefono numeris. Paaiškėjo, kad jis buvo įrašytas skelbimuose, siūlančiuose seksualinio pobūdžio paslaugas.

Reikalauja atskleisti, net kur žmogus ketina leisti savo pinigus: „Visa tai panašu į darbo imitavimą“ (6)